Gruodžio sniego užburti namai

Labas rytas.

Sveikos
Dabar sau pagalvojau, Ingridut, kad Kalėdoms kasmet mezgi žentui po megztinį? Turbūt turi visą kolekciją

Pernai visai giminei buvo numegztos kepurės ir pirštinės.
Pas mus pūga,kaip gražu.
Vietoje eglės namie papuošėme oleandrus du,nutarėme nėra vietos 120 kvadratų name eglei.

Labas rytas.

Labas rytas.

SVeikos mergaites

ar daug įvairių žuvų, silkių prisigaminsite kūčioms? Kiek rūšių mišrainiu ? ar darot kažka iš senovinių valgių, tokiu kuriuos gamino jūsų močiutės, mamos? Pvz mano mama visad darydavo avižų kisielių , laikotės tradicijų? pas mus niekad nebudavo per kūčias bulvių, pieno, tuo labiau jokių majonezų

Lyžuka, būtent tik tradiciniai patiekalai pas mus.
Tiesą sakant, gal neįžeisiu nieko. Bet mums Kūčios - ne izraelitų disidento gimtadienis, o senovinė baltų saulėgrįžos diena, siekianti matriachato laikus. Būtent, Padėkos diena, skirta Motinai Žemei. Medžiotojai tyliai tupi kamputyje, nes nieko mėsiško. Neturėtų būti ir žuvies, bet čia jau vėlesnių laikų įtaka.
Darau absoliučiai tuos pačius patiekalus, nieko nekeisdama. Kaip mama, močiutė darė. Kaip dukra sako : vieno vakaro duoklė tradicijos saugojimui. Produktai visi būtinai savo, išauginti ar pagauti ( išskyrus silkę). Nieko pirktinio. ( gerai jau, gerai, aliejus ir cukrus pirktiniai, bei miltai. Tingiu savus kviečius vežti į malūną )
Taigi, pagrindinis patiekalas - kūčiukai, pirmykštė duona, kepta ant įkaitusių laužo akmenų. Kepu orkaitėje, negi bėgsi laužo kurti.
Verdu miežinių perlinių kruopų, į jas dedu medaus.
Spanguolių kisielius. Surinkome vyro tėviškėje stiklinę spanguolių, prie jo namų pelkutė.
Džiovintų obuolių, kriaušių ir slyvų kompotas. Truputis medaus į jį. Bitės tai iš vyro tėviškės.
Aguonpienis. Specialiai auginu dvi tris aguonas gėlyne, iškratau jų sėklas į pirktines. Čia dėl principo.
Virtos didžiosios pupos. Pasūdytos. Labai skanu jas lukštenti.
Žuvis, sūnaus pagauta lydeka. Apkepu aliejuje.
Silkė su keptų svogūnų ir morkų kailiniais. Beje, visada turiu gauto dovanų sėmenų aliejaus, nors dėl kvapo užlašinu. Mol, vietinis produktas. Nes rapsų neauginame.
Rauginti grybai su aliejumi ir svogūnais.
Pyragėliai, virti aliejuje, su trijų rūšių įdaru. Šitie tai ant bangos tarp namiškių ir svečių. Vaikystėje mama jų privirdavo prausiamą bliūdą, tai iki naujako turėjome.
Grybų įdaras. Daug džiovintų baravykų nuverdu, sultinį nukošiu ir pasūdau. Su juo užsigeriant ir valgomi tie pyragėliai. Grybus sumalu ar sukapoju, keptuvėje pakepu svogūną, dedu baravykus, pasūdau, pakepu, ataušinu.
Obuolių įdaras. Kibirėlį džiovintų obuolių užplikau verdančiu vandeniu, trumpai palaikau, nukošiu. Sumalu, pridedu cukraus ar medaus. Obuoliai neturi būti labai suminkštėję, tik drėgni.
Aguonų įdaras. Sumaltas išbrinkintas aguonas pasaldinti.
Pasninkišką mielinę tešlą iškildinti, perminkyti, sugnaibyti vienodais rutuliukais. Juos kočioti, turiu tokią didelių koldūnų ar čeburekiukų formelę, ji pati suvožta nupjauna kraštus ir gaunasi gražūs pyragėliai. Dedu įdarus, pakildinu ir kepu dideliame aliejaus kiekyje.
Aguoninius valgome su aguonpienio skysčiu, obuolinius su kompotu, baravykinius su sultiniu.

O Kalėdos jau pas mus tokia pasisėdėjimo su gimine šventė. Tik joms kepu aguoninį biskvitą, su grietinėlės kremu. Pasiutusiai skanus.

Labas rytas

idomus meniu bet ne visiems priimtinas jau deja šiais laikais o tuo labiau įmanomas taip pasidaryti

Labas rytas.
Na labai išsamus meniu,ačiū.

Lyžuka, gan panašus meniu turėjo būti ir tavo kraštuose. Kiek gi ten ant tiesiųjų per Nerį susidaro nuo senosios sostinės ? Kokie 20- 25 km. Beje , Vilnijoje ( šiaip tai vietiniai sako Vilenščyzna) dar buvo kepamas juodasis mozūras . Baltasis ir šokoladinis - tai jau Velykų tradiciniai. Tai tiesiog du pagrandukai iš ruginių miltų, tokie delno dydžio. Kepant duoną juos sudėdavo netoli pečiadangtės ir pirmus ištraukdavo. Mamos mozūriukas buvo su dvigubu kryžiuku išilgai, tėčio su dvigubu skersai. Į mamos mozūriuką dėdavo džiovintų mėlynių ir truputį pakočiotų riešutų, o į tėčio mozūriuką - keptų svogūnų. Bet jie turėdavo būti tokie veikiau nuo aliejaus apdžiovinti, nes keptus traukdavo iš keptuvės ir ant sietuko virš viryklės kokį vakarą palaikydavo. Per Kūčias tėvai lauždavo ir apdalindavo vaikus.
Beje, o kodėl keistas meniu ? Tai seniau kaime beveik nieko nepirkdavo. Ir jokių mišrainių Kūčioms neruošdavo. Visokios mišrainės atsirado tarpukariu, bet tai jau Kalėdoms. Vaisiai džiovindavosi ir virš viryklės, ir krosnyje. Žinau, kad ir uogų džiovindavo. Mėlynių mama daug džiovino. Duodavo vaikams nuo viduriavimo ir tėčiui užpylusi karštu vandeniu akims stiprinti. Jis nuolat turėdavo ant stalo tų uogų. Aviečių džiovindavo. Pas močiutę buvo tokia puslaukinė milžiniška kriaušė, tai jos skanios buvo tik džiovintos. Mūsų soduose augo tokios be galo saldžios geltonos slyvos. Jas pjaustydavo į kelias dalis ir džiovino. Gaila, neišliko. Kiek mačiau pomologinių sodų, niekur tokių neradau. Na, prosenelis ir senelis nuomodavosi dvarų sodus ir vežė vaisius į Vilnių. Gal kokią retą veislę turėjo.
Dėl sunkiai įgyvendinamo. Linų sėklų aliejų pas mus dar spaudžia bendruomenė. Dovanoja paskui mažulyčius buteliukus.

pas mano tėvus o dar kiek ji pasakodavo iš savo vaikystes (Suvalkija gi cukriniu runkeliu kraštas ) visad darydavo t.y. virdavo iš jų alų-girą na čia kiek parūgdavo su arba be laipsnių arba duonos girą jokiu kviečiu ar ten kitokiu grudu nevirdavo ir tu kūčiuku mažų nekepdavo, o kepdavo pailgas per visa skarda bandeles labai panašias į dabartini prancuzišką batona ir juos laužydavo ir merkdavo į aguonpieni, aišku aguonos tik savos, na dar silkė su aliejumi sėmenų, svogųnu paprastai kepta žuvis.
Kūčių dieną valgydavo iš vakaro paraugintą avižinį kisielių ir virtas pupas ...va tos pupos tai man gryn vaikystes kučios valgis, deja neturiu jų šiemet pas mus kiek pamenu net to vinigreto vadinamo nedarydavo ir tikrai nebuvo tradicijos kad 12 valgiu būtų...Dar svarbu buvo valgymo eiliškumas:plotkelė, obuolys, kisielius

Kaledoms būtinai meduolis ... na sunkiai delto kad dabar savu daržoviu reta kas augina...paprasčiau sušiu ir baltos mišraines prisikirst nėliko pas žmones noro tradiciju laikytis

Vakar pravažiavau Kn eglutę, taip keistai ir įdomiai pasirodė tie apkabinėjimai vos ne pusmetriniais meduoliais, mama kabindavo saldainius, kurie po nakties likdavo tik popieriukai
Šiemet daugiau žmonių eglę matys, nes labai patogioje vietoje, matai pro autobuso langą,
Toks geras oras buvo, bet nepajėgiau iš savo skausmo debesies rast daugiau jėgų ir normaliai pasivaikščiot.
Ai, Iš Kaimuko, pameni senąją spurginę Laisvės Alėjoje? Buvom užsukę.