Meri, sakiau, kad turėtum dujinį balionėlį.
Tavo porininkės vietoje aš būčiau, tai tas chuliganas į priėmimą važiuotų. Ir kitą sykį bevelytų džiunglėse su tigru susitikti, o ne su įniršusia boba.
Buvau jaunesnė, tai tokius du vagišius su peiliais puoliau, paskui gavo iš akmenio į buferį

Ai, kai būsiu sena, galėsiu knygą parašyti apie savo nuotykius.
Dabar važinėju po laukus, ir kiekvienas metras primena kokį kuriozinį nutikimą.
Vakar važiuoju burokėlių sužiūrėti. Ten apačioje prie upelio vienais metais strioko buvo. Du tokie ereliai nurinkinėjo bulvių vagas. Na, kai reikia važiuoti su kombainu, tai darome taką, kad nesutrinti gerų vagų. Su kratomąją išpurtome po tris vagas ir nurenka. Išdalinau visiems vagas, visi nurinko gal iki trečios ir namo. O tie du varguoliai vis į miestelį kursavo dopingo. Supykau, sakau dabar patys ir susikrausite. Oi, gerai gerai, jau jie sutinka. Palikome traktorių su priekaba laukuose, jau temstant atvarome , kad jie savo maišus sukrautų . Sutemo, pradėjo lynoti. Sukosi galulaukėje ir priekabai ratą kažkur pradūrė. Vyras griebė mano autobusiuką, nulėkė atsarginio rato. O vienas talkininkas nuo gėrimo nuolatos nuomariu iškrisdavo. Stovi jie prie priekabos , rūko, tas tyk pyyyyzt ir jau tamposi. O tie epileptikai atsigavę visada nuovoką praranda. Vyrukas atsigavo, atsikėlė, apsidairė ir movė į tamsą. O ten tokiam durpyne upelis. Nu bliamba, dar įkris ir priburbuliuos. Lakstom šūkaudami tamsoje ir nerandam. Atvaro vyras, čiumpu autobusiuką ir pašviesdama maluos galulaukėm. Pagaliau suradome, įgrūdome į būdą ir vežu namo. Jo kolegai prigrasinau, kad iki lovos palydėtų. Išleidžiu prie namų, žiūriu , pastovėjo prie durų ir kad rovė vos ne ant prakasų už kampo į miestelio girdyklą.