, o beto gi laikas nelaukia, po darbo nera darkada išeiti su pjuklais greit temsta 
maniškems tai ne kažka, temp, nuovargis, raumenu skausmas, bais paraudo ir sutino ta dūrio vieta , pasidare kokios 8-10 cm dėmės
Na pas mus tik po pietų sustiprėjo , o beto gi laikas nelaukia, po darbo nera darkada išeiti su pjuklais greit temsta
maniškems tai ne kažka, temp, nuovargis, raumenu skausmas, bais paraudo ir sutino ta dūrio vieta , pasidare kokios 8-10 cm dėmės
, o beto gi laikas nelaukia, po darbo nera darkada išeiti su pjuklais greit temsta maniškems tai ne kažka, temp, nuovargis, raumenu skausmas, bais paraudo ir sutino ta dūrio vieta , pasidare kokios 8-10 cm dėmės
Meri, kai mano gyvenime atsirasdavo, atsiranda daugiau klausimu nei atsakymu, as einu i baznycia. Ne per misias, viena, uzdegu zvakute ir bunu tyloje, su savim. Man padeda.
Antra, mano a.a. mamyte sirgo depresija. Kiek atsisveikinimo laisku skaiciau
kiek nusizudymo bandymu isklausiau 
Tada as jos klausdavau: ar tu taip manes nekenti? Atsakymas budavo, kad labai mane myli. Tai as jos klausdavau, kaip man su tokia nasta reiketu ggyvenima nugyvent.Kad as ja nepasirupinau, neisklausiau, nepadejau, praziurejau.....Aciu Dievui to neatsitiko. PRAGYVENO IKI BEVEIK 90..
Labas
Antra, mano a.a. mamyte sirgo depresija. Kiek atsisveikinimo laisku skaiciau
kiek nusizudymo bandymu isklausiau Tada as jos klausdavau: ar tu taip manes nekenti? Atsakymas budavo, kad labai mane myli. Tai as jos klausdavau, kaip man su tokia nasta reiketu ggyvenima nugyvent.Kad as ja nepasirupinau, neisklausiau, nepadejau, praziurejau.....Aciu Dievui to neatsitiko. PRAGYVENO IKI BEVEIK 90.. Labas
Sapniuk, o kokio amžiaus tavo mamytė susirgo depresija?
Suprantu kitų skausmą, todėl dar ir gyvenu. Esu pati netekus savo tėvuko, jam tuomet buvo tik trisdešimt, gyvenimas galėjo nežinia kiek kartų pasikeisti, o gavosi kaip gavosi..., man dešimt metų tebuvo, sesei dar mažiau...
Dėl bažnyčių, tai į jas beveik nevaikštau. Jei man reikia, pasimeldžiu ne D. namuose. Paskutinį kartą buvau, kai dar a.a. Mikutavičius perlaidojo Salomėją Nerį..., paskui gal porą kart netyčiom... Netikiu tom žvakėm, kaip ir niekuom. Po mirties nieko nėra, jie visi meluoja.
Užkuriau židinį, bus šilčiau. Tiesa, pervėdė atlyginimą. Net keista, kad 460, t.y. 30 Eur daugiau nei įprastai. Dar dvi savaitės namuose, turiu susitvarkyti...
Suprantu kitų skausmą, todėl dar ir gyvenu. Esu pati netekus savo tėvuko, jam tuomet buvo tik trisdešimt, gyvenimas galėjo nežinia kiek kartų pasikeisti, o gavosi kaip gavosi..., man dešimt metų tebuvo, sesei dar mažiau...
Dėl bažnyčių, tai į jas beveik nevaikštau. Jei man reikia, pasimeldžiu ne D. namuose. Paskutinį kartą buvau, kai dar a.a. Mikutavičius perlaidojo Salomėją Nerį..., paskui gal porą kart netyčiom... Netikiu tom žvakėm, kaip ir niekuom. Po mirties nieko nėra, jie visi meluoja.
Užkuriau židinį, bus šilčiau. Tiesa, pervėdė atlyginimą. Net keista, kad 460, t.y. 30 Eur daugiau nei įprastai. Dar dvi savaitės namuose, turiu susitvarkyti...
QUOTE(Merii @ 2021 03 12, 14:27)
Sapniuk, o kokio amžiaus tavo mamytė susirgo depresija?
Suprantu kitų skausmą, todėl dar ir gyvenu. Esu pati netekus savo tėvuko, jam tuomet buvo tik trisdešimt, gyvenimas galėjo nežinia kiek kartų pasikeisti, o gavosi kaip gavosi..., man dešimt metų tebuvo, sesei dar mažiau...
Dėl bažnyčių, tai į jas beveik nevaikštau. Jei man reikia, pasimeldžiu ne D. namuose. Paskutinį kartą buvau, kai dar a.a. Mikutavičius perlaidojo Salomėją Nerį..., paskui gal porą kart netyčiom... Netikiu tom žvakėm, kaip ir niekuom. Po mirties nieko nėra, jie visi meluoja.
Užkuriau židinį, bus šilčiau. Tiesa, pervėdė atlyginimą. Net keista, kad 460, t.y. 30 Eur daugiau nei įprastai. Dar dvi savaitės namuose, turiu susitvarkyti...
Suprantu kitų skausmą, todėl dar ir gyvenu. Esu pati netekus savo tėvuko, jam tuomet buvo tik trisdešimt, gyvenimas galėjo nežinia kiek kartų pasikeisti, o gavosi kaip gavosi..., man dešimt metų tebuvo, sesei dar mažiau...
Dėl bažnyčių, tai į jas beveik nevaikštau. Jei man reikia, pasimeldžiu ne D. namuose. Paskutinį kartą buvau, kai dar a.a. Mikutavičius perlaidojo Salomėją Nerį..., paskui gal porą kart netyčiom... Netikiu tom žvakėm, kaip ir niekuom. Po mirties nieko nėra, jie visi meluoja.
Užkuriau židinį, bus šilčiau. Tiesa, pervėdė atlyginimą. Net keista, kad 460, t.y. 30 Eur daugiau nei įprastai. Dar dvi savaitės namuose, turiu susitvarkyti...
apie 60m.
Kur pabraukiau, visa esme.
QUOTE(sapniukass @ 2021 03 12, 14:46)
tai sutinki su tuom kas pabraukta ar ne?
Žinot , merginos, Meri savaip teisi. Aš labiausiai bijau to, ką žada tikėjimas : amžino gyvenimo. Kai pabandau įsivaizduoti nieko neveikimą bent tūkstančiui metų į priekį , tookia nykuma apima. Man gyvenimas - tai nuolatinis atradimas, žinios, veiksmas, klaidos. Skaitymas, kelionės, bendravimas. Kava ir su pyragėliu. Jei to neteksiu , tai kokia prasmė gyventi / Norėčiau per kokius 10-30 metų po mirties išsisklaidyti kaip dūmas. Iš kitų atminimo ir savęs.
Lyžuka, bent gal žemė nebuvo kieta , kai nukritai ? Kiek gi ten tavęs bėra, kaulai paviršiuje. Va kai aš drioksteliu, tai kaip į plunksnas.
Šiemet be proto prisisėjau baklažanų. Bandysiu pramoninį auginimą lauke. Labai skanūs džiovinti baklažanai pramaišiui su pomidorais aliejuje.
Lyžuka, bent gal žemė nebuvo kieta , kai nukritai ? Kiek gi ten tavęs bėra, kaulai paviršiuje. Va kai aš drioksteliu, tai kaip į plunksnas.
Šiemet be proto prisisėjau baklažanų. Bandysiu pramoninį auginimą lauke. Labai skanūs džiovinti baklažanai pramaišiui su pomidorais aliejuje.
QUOTE(Lyžuka @ 2021 03 12, 14:51)
cia toks irgi savotiskas tikejimas
As rasiau kas man padeda. Uz kitus neatsakau.
QUOTE(Iš Kaimo @ 2021 03 12, 14:59)
Žinot , merginos, Meri savaip teisi. Aš labiausiai bijau to, ką žada tikėjimas : amžino gyvenimo. Kai pabandau įsivaizduoti nieko neveikimą bent tūkstančiui metų
Lyžuka, bent gal žemė nebuvo kieta , kai nukritai ? Kiek gi ten tavęs bėra, kaulai paviršiuje. Va kai aš drioksteliu, tai kaip į plunksnas.
Lyžuka, bent gal žemė nebuvo kieta , kai nukritai ? Kiek gi ten tavęs bėra, kaulai paviršiuje. Va kai aš drioksteliu, tai kaip į plunksnas.
oi del šito aš tai rami
, gi rojus kur viskas žydi, kvepia, žiedų žiedai, tai pačios pagalvokit kas ten tą visą grožį prižiūri ir išpuoselėja , tikrai busim aprupintos sau mielu darbu ir dirbsim tik tai kas patiks o ne ir tai ką reikia, va taip as optimistiškai žiuriu į ateitį zeme kieta, ir dar negana to aš pirma, o kopečios iš paskos ant manes, kas kad aliumines lengvos, bet vejo pagreitintos buvo
QUOTE(sapniukass @ 2021 03 12, 15:06)
tai tu tiesiai šviesiai parašyk ar tiki kad žmogus po mirties neišnyksta, o mato mus ir dar padeda, na ar ne jei negeri buvom
? As tai pvz tikiu tuom, ar bent noriu tiket, tik nelabai norečiau kad jie matytu ir tai ko nežinojo gyvi būdami 
tikiu, kad mirusieji mus saugo ir globoja 
Tame ir esmė, kad tikėjimas pats savaime suprogramuoja mus veikti teigiama linkme. Jeigu tiki, kad globoja, gali eiti per gyvenimą lengvai ir greičiausiai tas pavyksta.
Aš pavyzdžiui žinau, kad galiu kliautis tik savimi. Jeigu reikia, sėkmę už gerklės suėmus išpurtysiu man reikiamą dalyką.
Prieš 5 metus pridavinėjau NMA projektą sandėlio statybai. Tikras košmariškų kliūčių ruožas. Jau ten pačios moterys atkalbinėjo : "matyt, neskirta suspėti į tą šaukimą" , " gal susitaikykite, kad nesigaus šį kartą". Pasakiau sau : reikia ir spėsiu, ir praeisiu. Pridaviau likus 15 min iki šaukimo pabaigos. Atsimenu, išėjau į lauką ir jau laiptais nulipti nepajėgiu. Pastovėjau, kol keliai nustojo virpėti.
Lyžuka, nustok gundyti rojumi. O jeigu ten ne tie augalai, kurių noriu ? O jeigu nebus naujausių rožių veislių ? Bliam, kai pradėsiu ten plėstis su rožynais, tai kitiems vietos neliks. 
Aš pavyzdžiui žinau, kad galiu kliautis tik savimi. Jeigu reikia, sėkmę už gerklės suėmus išpurtysiu man reikiamą dalyką.
Prieš 5 metus pridavinėjau NMA projektą sandėlio statybai. Tikras košmariškų kliūčių ruožas. Jau ten pačios moterys atkalbinėjo : "matyt, neskirta suspėti į tą šaukimą" , " gal susitaikykite, kad nesigaus šį kartą". Pasakiau sau : reikia ir spėsiu, ir praeisiu. Pridaviau likus 15 min iki šaukimo pabaigos. Atsimenu, išėjau į lauką ir jau laiptais nulipti nepajėgiu. Pastovėjau, kol keliai nustojo virpėti.
Lyžuka, nustok gundyti rojumi. O jeigu ten ne tie augalai, kurių noriu ? O jeigu nebus naujausių rožių veislių ?
Bliam, kai pradėsiu ten plėstis su rožynais, tai kitiems vietos neliks.
