QUOTE(Iš Kaimo @ 2020 02 04, 11:52)
Mūsų kaimynė 96 metų senikė susigalvojo atsinešti iš rūsio bulvių ir stačia galva nusirideno. Pati sau prisidarė visokių popų, net išsikeberioti nesugebėjo. Kaimynai po pusantros paros surado. Nors šiai žiemai anūkė išsivežė į miestą pagyventi. Bet garantuotai vasarai grįš. Ant dvejų lazdų kažkaip dar daržiuką sugeba nusiravėti. Kasmet pavasarį nueinu su klausimu, ar nereikia padaryti vagas ir siūlau atvežti daržovių. Bet neeeea. Savos geriau.
Korėjietiškos morkos jau atsibodo. Nors kai padarau, mikliai sukemšame.
Lijatrių nereikia iškasinėti. Nebent pavasarį praskirstyti.
Ate, tas miesto mylėjimas gal turi savo pavadinimą : pokyčių vengimas Palauk, ateis pavasaris, norėsi kaime būti.
Korėjietiškos morkos jau atsibodo. Nors kai padarau, mikliai sukemšame.
Lijatrių nereikia iškasinėti. Nebent pavasarį praskirstyti.
Ate, tas miesto mylėjimas gal turi savo pavadinimą : pokyčių vengimas Palauk, ateis pavasaris, norėsi kaime būti.
Turiu kaime kaimynę-močiutytę. Visą žiemą laukia, kad sugrįžtume. Miela iki negaliu. Irgi su dviem lazdom. Pavasarį vaikai daržus padaro, apsodina, o ji gulėdama tarplysvy ravi.....tikrai pati to nori. yra žmonių, kurių turbūt niekas neištaisys, skundžiasi, dejuoja ir laukia kas ką duos. Obettačiau-yra ir tokių, kaip tavo, mano kaimynės. Mylėkim juos.
Neesu darius nei valgius tų koeietiškų morkyčių. Prašau išbandytą receptą į eterį.
IK, kai tik pavasaris prabrėkšta, gali ganytis ant žolės-lieku kaime net nesusimastydama... . Dabar ten fek. Dulkės. Sienas glaisto. Grindys -betonas. Tupinykas yra, bet dušas tik lauko. MB gyvena ir nenori į miestą. Aš dušo noriu kasdien.