Labas rytas
Semtamama, Sima_1, matyt išgąsdinau, tai pasiaiškinsiu - dabar apie skyrybas negalvoju. Buvo momentas, kai tikrai buvau supykus ir matyt susikaupęs nuovargis ir neišsakytos nuoskaudos paėmė viršų, buvau sugalvojus, kad vistiek gi man šie metai - didelių pokyčių ir apsisprendimų metai, galvojau, gal galiu į Klaipėdą grįžti, pas mamą gyventi, man vis tiek reiks ieškoti darbo, tai nebūtinai Kaune, ten ir gyvent yra kur, ir mama su vaikais padėtų...Pana galėtų ten lankyti lopšelį, na sūnui būtų reikėję keisti mokyklą, bet jam vis tiek čia nepatinka, tai koks skirtumas, kur kankintis... Bet vyras žadėjo smulkmenuose pasitaisyti, o darbo vis tiek kol kas dėl objektyvių priežasčių keisti negali. Taigi eisim čia į lopšelį jau kitą mėn. Ir jei dar kas nors nepablogės, darbo irgi ieškosiu Kaune. Ir kol kas gyvensim, kaip gyvenę. O paskui bus matyt Trečio vaiko klausimas artimiausiai metais vis tiek neaktualus. O kas žino, kaip viskas bus po kelerių metų Gal nė aš pati daugiau vaikų nenorėsiu, o gal pasidarysiu karjeros moteris, pati į komandiruotes kas savaitę važinėsiu
Pas mus savaitgalis nuobodus nusimato, kaip ir beveik kiekvienas žiemą Reikia pasiruošti vyro komandiruotei - užsipirkti maisto, sutvarkyti butą, viską išskalbti ir tt. Daug laiko leisiu ir prie kompo, žiūrėsiu filmus, megsiu
Aguončikai, ką tokio turi numegzti per 2 sav? Ar tik ne tą megztinį?