QUOTE(sima_1 @ 2017 01 31, 12:48)
IruteB, jūs tikri šaunuoliai, aš su vienu sergančiu vaiku vos susitvarkau, abi sloguojam, nelabai įsivaizduoju kaip reiktų dar vienu ar daugiau vaikų rūpintis.
Azazella, kaip jūs? Šiandien eilinį sykį tave prisiminiau ir užjaučiau dėl nemiego. Aš jau antra savaitė nemiegu, ši naktis išvis kažkas baisaus, abi pakaitom tai kosom tai slogas pučiam. Ryte jau apsiverkiau iš to bejėgiškumo. O tu nemiegi du metus
Taip, Irute yra kieta moteris. Ne tik keliais vaikais reik rupintis, bet ir paskutines dienas vaikstant ta daryti
O pas mus tai kaip ir viskas aprime, ligos po truputi atsitraukia, Motiejus sakyciau dabar sveikiausias namie, mane iki siol baisuline sloga kamuoja, tokia labiau sinusitine, du didieji vyrai dar vis labai kosti, bet irgi po truputi tie bronchitai atsitraukia.
Motiejus sianakt gerai miegojo (ir aisku, ne mano budejimo naktis kaip tyc buvo), as pati blogai miegojau, nes naktimis pradejo varginti baisingas prakaitavimas, po kelis kart persirengineju marskinius, tai mastau, ar cia liga iseidineja ar jau klimaksas man prasideda.
Naktimis ir as daznokai is nevilties apsiverkiu. Ypac didele neviltis apima mastant, kad reik kazkaip mastyti apie grizima darban, bet kaip reiks dirbt ir gyvent su nemigos naktimis, neisivaizduoju. O ir siaip darban nenoriu. Turbut prasidejo ilgalasikio bedarbio mastysena