2015 Sausinukai

Prie kokio ežero stovyklavot? Su palapinėm ar išsinuomavot namuką?
Geras poilsis, kaip ir rašai, jei būtų buvę šilčiau, tai išvis fantastika.


Dėl encefalito, žinoma ramiau, kad suskiepyta. Nors nežinau, ar skiepai apsaugo 100proc. Juk ir susiskiepiję nuo gripo suserga. Dar baisu ir dėl Laimo ligos. Tik tiek, kad kiek domėjausi, anksti pastebėjus paraudimus ant odos, - gydoma antibiotikais. Nėra ši liga tokia žiauri.

Sveikos, perskaiciau visas naujienas.
Adelia nuo siandien vel i darzeli, po 3 savaiciu atostogu.
Vel turesiu rytais kelias valandas ramybes.

Birzeli buvom grize keliom dienom i Lietuva, vykau atsisveikinti su mociute sunkios bukles, pas ja praejo visa vaikyste ir dalis paauglystes, norejau visko pasakyt, o gavosi, kad likus 400km iki Kretingos, mire, tad grizom i laidotuves..

Liepa buvo suplanuotos 2 savaiciu atostogos Lietuvoje, vaziavom vel.
Sikart su mumis vyko vyro sesuo, tad visas atostogas leidau veziodama ir rodydama pajuri, ka gero turim musu rytu Europoj. Labai viskas patiko, sake, noretu dar karta su mumis vykti kada nors.
Kai kur vaziavom ir su vaikais, su seses seima.
Delfinariumas, Dino parkas, Nida.
Patiko aktyviai laika leisti, bet isvykus pajutau, kad mazai pabuvau pas tevais (gyvenom pas sese visi), kazkaip pritruko tam laiko.

Tevas sunkios bukles. Tai atmosfera namu siaip sau.. sunkiai pernesa gydyma, visokiu problemu be galo krasto..
Siryt sesuo buvo pas gydytoja pasikalbeti, nes chemoterapijos nepernesa inkstai, nutrauke gydyma, dabar spinduliavimas irgi visokiu problemu lenda, o dar tik pradzia gydymo.
Gydytojas sake, nuo zmogaus irgi priklauso gyvenimo trukme, kaip pakeis mityba, psichologine puse turi irgi susitvarkyti, nes dabar tevas tokio nervingumo, kad siaubas. Mama ir sesuo ten turi gelezinius nervus tureti.
Pas psichologa zadejo eiti, neina, atsauke pats vizita.
O birzeli dar mamos mama mire. As jai sakau, kad saves ziuretu, daug svorio numetus yra, o pati vezi gydes neseniai..kad nebutu jog atsinaujins ir paciai vel..
Gaila tevo, 61m., o viskas taip sugriuvo po nauju metu.
Visi gyvena savo gyvenima toliau, jis is ligoniniu neiseina.
Ispardavineja technika ukio, traktorius, kombainus, laukus apsejo siais metais pusbrolis, nuo kitu jau nuomos zemes.
Depresijoj jis juodoj..
Gaila mamos, nes jai gyventi tame negatyve kiekviena diena..

Tokie zodziu reikalai pas mus.

Dzeuse - uzjauciu del mociutes ir del tevu situacijos. Isivaizduoju, kaip viduje sunku, kai artimuosius uzpuola sunkios ligos.

Mano teciui pries 8 metus irgi buvo diagnozuotas vezys. Dabar kolkas viskas gerai. Tiesa, tuomet mityba savo gerokai pakeite, bet charakteri, pesimizma - nelabai.

Užjaučiu.

Labas 🙂

Dzeuse, užuojauta dėl močiutės    Gaila, kad nepavyko atsisveikinti taip, kaip norėjai, bet ką daryt, čia jau nepasirinksi...Ar abu kartus visa šeima važiavot? Kaip Adelija ištvėrė keliones?

Dėl tėčio situacija irgi nepavydėtina.. Aišku, sunku ir kartu gyvenantiems. Linkiu tik kuo greičiau išbristi iš šių sunkumų. Pas psichologą gali nueiti ir mama ar sesuo, jis patars, kaip joms ištverti šį periodą, kaip padėti ir palaikyti ligonį. Pačio tėčio per prievartą nenutempsi, o ir nauda bus abejotina, jei pats žmogus nenori...

Mano tevas mityba menkai pakeite, tiesiog per chemoterapija neturejo apetito, per svitinima dabar stemple skauda, sunku ryti.
Charakteris buvo nelengvas ir taip, dabar is vis nervai pakrike jam..





Abu kartus visi vykom.
Adelia neitiketinai gerai prasedejo abi keliones, plasnete nemazai ziurejo, bet anksciau ji nepadedavo, sakydavo nenoriu ziuret, ka besiulydavom ir tiesiog zyzdavo.

Kas nepasikeite, nemiega masinoj praktiskai, kelemes puse 4 ryto, uzmigo kazkada dienos metu 20min ir iki vakaro prabuvo jau nemiegojus.

Ir vemimas.. pas mociute kai vykom neveme, po atostogu griztant du kartus.
As pati abu kartus griztant jau i DE vemiau.
Viena grizima stojo vyras bet kur pakelej staigiai puoliau, kita grizima pratempiau iki sesers namu, kai uzvezem, ziauriai apsunkina sitie dalykai, nei miegot, nei pasikalbet su kitais masinoj, tiesiog sedi ir pykina valandu valandas..

Tevas pats neis pas psichologa ir kito zmogaus kalbu nepriima is vis, niekas jam ten nesamoniu nesakom, kad viskas cia ok bus, tiesiog, kad nelaidot iskart taip saves.. nesiklauso..

Labas
Neįsivaizduoju net kaip sunku turėtų būti visai šeimai, dzeuse. Be proto užjaučiu..mum patiem šokas buvo po savaitgalio. Draugo sesuo su 4 stadijos vėžiu. Per DU mėnesius susirgo. Visi šoke. Jauna moteris. Vaikai 2 ir 6 metukų. Neturiu žodžių kokia neteisybė ir ašaros kaupias vien pagalvojus. Kitą savaitgalį lyg žada tas draugas pasiimti vyresnėlį pas save papramogauti, pasūliau su Kajum susitikti, kad pažaistų. Nežinau kaip ištversiu neapsižliumbus jei ateis..

Pas mus dabar chaosas. Vakarais sėdim su vyru dėl darbo, savaitgaliais irgi. Nusipirkom mašiną, tai reik varyt į servisą šį tą pakeist, nerandam laiko. Sklypo reikalai irgi sustojo, nes nerandam laiko. Kajus visai be dėmesio, piktas visas ant visų. Norisi ramybės jau..per pirmą savaitę maniau galą atiduosiu, tiek stresas paveikė, kad vos paėjau. Griuvau ryte su visais batais į lovą pagulėt. Jau kaip ir geriau.. nekenčiu kartais gyvenimo tokiais momentais..ypač apie kitus pagalvojus, kaip kenčia..dėl ligų ir kitų sunkumų..ir kokia ta gyvenimo prasmė tuomet

Sveikos 

 

Dzeuse, nu matai, jau Adelia geriau perneša keliones   Pas psichologą lai kreipiasi mama ir sesuo tavo, joms pačioms pagalbos gali reikėti, juk daug streso tenka gyvenant su ligoniu 

 

Semtama, na nepasireiškė jokie blogi požymiai po erkės įkandimo? 

 

Relita, prie kokio ežero ilsėjotės?

 

Uoga_saujoj, tai kaip pirmoji savaitė darbe? Kodėl su vyru sėdit vakarais, mokina jis tave ar kaip?

 

 

Pas mus eina remontas. Stadija tokia bjauri - vienas kambarys pilnai išneštas, daiktai iškaišioti po visur dėžėse, maišuose, tašėse, nepatogu. Aišku, purvina, statybinės dulkės ir tt. Vyras neskuba nieko daryti, jam gi atostogos, nori ir ilsėtis tuo pačiu, ilgai miegoti, gulinėti su telefonu ir pan. Pakrapšto ką nors 10 min ir eina kelias val atsipūsti 

 

Savaitgalį atšventėm sūnaus 11 gimtadienį. Viską darėm, kaip jis pageidavo - pavažinėjo kartinguose, papietavom jo mėgstamoj kavinėj. Liko kaip nekeista labai patenkintas dovanomis. Kaip nekeista, nes jau 2-3 metai, kaip jam nieks nepatinka, nori visokių nerealių dalykų - naujų kompų, elektrinių paspirtukų ir pan. Dovanojom marškinėlius ir bliuzoną iš HM, mačiau, kad būtent šitie krito į akį, kai kažkada kartu buvom šitoje parduotuvėje, ant marškinėlių paveiksliukas iš Fortnite kompiuterinio žaidimo. Dar leidom išsirinkti tą pat dieną ką nors už nedidelę sumą iš bet kurios parduotuvės - išsirinko plastmasines figūreles iš Robloks ir Minecraft žaidimų, na tokias kolekcines, nes neįsivaizduoju ką su jom būtų galima daryti, nebent kolekcionuoti. Močiutė mūsų ( t y mano mama) dar labiau pasistengė - fotolaboratorijoje padarė užrašą ant marškinėlių "Strucid", čia irgi kažkas iš komp. žaidimų - anūkas liko priblokštas, nes tokius marškinėlius pardavinėja viena užsienietiška elektroninė parduotuvė, kuri nesiunčia į Lietuvą, jis močiutei buvo pasibėdavojęs, o ji op, ir išsprendė problemą 

Gaila, aišku, kad visai neturi draugų, net neturi ką pasikviesti per gimtadienį. Jau būčiau vedus pas psichologą, nes imho nenormalus dalykas, bet kadangi keičia mokyklą, viliuosi susiras ten ką nors, jei ne, tada jau galvosim ką daryt 

 

 

Vakar buvom Birštone, aplankėm tą naują, aukščiausią Lietuvoje, apžvalgos bokštą. Kaip šiokiadieniui buvo labai daug žmonių, net ekskursijos, net kiniečių grupelė    Bokštas aišku aukštas, bet nepasakyčiau, kad kažkuo įspūdingas. Biržuose, pvz, man patiko labiau ir užlipti buvo baisiau. Po bokšto pavaikščiojom po patį Birštoną, Kneipo parke padarė basų kojų taką. Paskui kepėm šašlus poilsiavietėje  ​ 

Dontstop, o tai sunus su ta pana nebedraugauja?

Dontstop, o tai sunus su ta pana nebedraugauja?

Nebe. Kad su pana nebedraugauja, tai tiek to, iš mokytojos supratau, kad 4 klasėj jau prasidėjo simpatijos, tokios šiaip draugystės tarp skirtingų lyčių atstovų nebe labai būna, turi būti simpatija kaip priešingai lyčiai  Pirmosios meilės žodžiu    Ir šiuo atveju simpatijos gal neabipusės buvo, gal visai jų nebuvo, o vaikiška draugystė užgeso. Bet kad ir su visais berniukais, su kuriais bendraudavo, po truputį nustojo bendrauti, tai negerai    Liūdna būt vienam  ​ 

Dontstop - gyja erkės įkandimo vieta. Kolkas nieko blogo nematyti.


Smagu, kad sūnui dovanas atitaikėt. Bet tai koks kompiuterinis žmogus. Užrašai iš kompiuterinių žaidimų - matosi, kas svarbu šiuolaikiniam jaunimui.

Suprantu tavo nuogąstavimus dėl sūnaus draugų. Aš, jaučiu, irgi konsultuočiausi su geru psichologu. Ateina paauglystė, tokiame tarpsnyje ypatingai svarbu bendraamžiai.

Nesijausk viena su remontais. Pas mus vyras palėpėje deda lentynas (o turi ir dar didesnių remonto planų, bet kada juos įgyvendinti laiko - ne itin), vienas kambarys nukrautas rakandais. Bet aš jau baigiu priprasti ir susitaikyti. Matyt toks jau mano likimas Beja, atradom naują pardvę - Depo. Statybines medžiagas daugiausia perkam iš ten.

Birštono apžvalgos bokštas ir pas mus planuose. Tik abejoju ar šįmet spėsim nuvažiuot. Kad dabar ten krūvos žmonių kasdien - sakė uošvis. Jis važiuodamas į\iš darbo mato.

Mes šį savaitaglį buvom Suvalkuose apsipirkti. Kaip niekad, daugiausia prekių šį kartą teko man. Paprastai būna vaikams. Viduje tikiuosi, kad tiek vyrui, tiek vaikams drabužių lagaminą parsiskraidinsim iš Turkijos.
Dar nuliūdino, kad mūsų viena mėgstamiausių parduotuvių Tesco mažina prekių asortimentą Lenkijoje. Gaila... Na bet ką darysi, ieškosim kitų variantų. Irgi įdomu.

Tikrai liudna, nors viena drauga gerai but tureti.. O jis pats liudi del to?
Siuolaikiniams vaikams irgi matyt sunku susipazinti ir draugauti, kai niekas nebeina i kiema tiesiog palakstyti, pazaist, o sedi kompuose. Mes Kaune neturim normalaus kiemo, cia pas senelius (irgi daugiabutis) Aureja gali biski pasidziaugt kiemu ir kiemo draugiu paieskot, yra biski vaiku.


Pala pala, Turkijoj apsisopint galima? 😉 nusipirkom ir mes kelione ten (pirmas kartas), tai man db viskas idomu, kas susije su tuo. Primink, kada jus skrendat?