Gerai, kad pasako pastabas, bet jau tik ne kasdien. Tuo labiau, kad mato kaip rūpinatės vaiku. O dėl sunkaus būdo, ką jums padaryti... Bent gerai, kad atsiprašė.
Pagal ką rinkotės pradinių klasių mokytoją? Kažkas rekomendavo?</p></div></blockquote><p>Mokytoją rinkausi gyvai, buvo galima ateiti, su kiekvieną pabendrauti. Ir aš ja iš tikrųjų esu patenkinta Rekomendavom ir pažįstamam vienam, kurio vaikas eis į mokyklą nuo rugsėjo, ji šiemet kaip tik "atsilaisvina" , kitais metais ims pirmokus. Iš tų mokytojų, kurios pas mus yra, šita tikrai geriausia. Reikli, aišku, labai - grąžins darbą tiek kartų, kiek reikės, iki kol bus padarytas tobulai. Man patinka, kad ji vos tik kas skambina, rašo, ir tada, kai būna kažkokių pasikeitimų tvarkaraštyje, ir tada, kai kas nors nutinka, nes vaikas visiškai nieko nepasakoja...
</p><p></p><p>O vaiku mes rūpinamės neypatingai, ypač tai pasijunta, kai ateinu į tėvų susirinkimus Ten kitos ysupermamos žino viską, pvz kokias temas šiuo metu vaikai eina, visus kasdienius klasės įvykius - aš ateinu ir ausim karpau ten Nes dažniausiai nė nesiorientuoju apie ką kalba, vaikis nieko nepasakoja, mokykloje aš retas svečias, einu tik kai iškviečia mokytoja, t y apie kartą per mėn. Jos, matyt, ten dažniau lankosi, įsitraukia į mokyklos bendruomenės veiklą ir tt
</p>
Va, dar viena priežastis tau išeit iš darbo - galėtum daugiau į mokyklos veiklą įsijungti 🙂