Dzeuse, aš tau ir anksčiau rašiau, tavo grafikas pavydėtinas!
Palyginimui aprašau savo:
keliuosi 6-6:30, kiekvienas rytas ant įtampos, nes kiekviena minutė svarbi, viską bėgom bėgom bėgom
iš namų išeinam 7:20, iki darbo kone bėgte, ant 8 aš darbe;
5 pajudu iš darbo, 5:30 aš darželyje, kol aprengiu, pašneku su auklėtoja, grįžtam, jau apie 6 ar po 6, jei užeinam į paštą/biblioteką/parduotuvę. Į parduotuves šiokiadieniais stengiuosi neit, apsiperkam savaitgalį, bet į biblioteką einam kartą per sav, o į paštą dar dažniau;
6-8 val vakaro pats nemaloniausias dienos periodas, kai ir sūnaus pamokos, ir pasiruošimas kitai darbo dienai, ir vakarienės gaminimas, ir viskas vienu metu Norėčiau aš taip grįžt namo ir sėst žiūrėt filmą/skaityt knygą. Deja, apie tai neverta net svajot.
8 mes jau einam ruoštis miegui, dauguma bendradarbių net ir mažesnius vaikus guldo vėliau, bet aš pati jau krentu iš nuovargio tokiu metu, o ir keliamės mes anksčiau, nei dauguma;
10 min paskaitau panai, paskui skaitau savo knygą. Skaitau po kelsi lapus. Gruodį paėmiau knygą iš bibliotekos, jau pratęsiau antram mėnesiui, o dar tik trečdalį perskaičiau... Skaityčiau naktim, bet užmiegu anksčiau už vaikus
Čia šiokiadieniai. Savaitgaliais dar blogiau
Šeštadienį stengiuosi atsikelti kuo anksčiau ir griebtis darbų kuo greičiau, nes jų būna paruoštas sąrašas iš 20-30 punktų. Pagrindiniai kiekvieno savaitgalio uždaviniai: 1. aplankyti močiutę, nunešti jai maisto, padėti ūkyje. 2.užpirkti maisto savaitei ir aplankyti kitas parduotuves pagal poreikį. 3. prigaminti kuo daugiau patiekalų šiokiadienio pietums
Nu ir prasideda visos "pramogos" Šokiai-pokiai virtuvėje ir su šluota Sekmadienį vakare apie 8 griūnu negyva ir visad su nusivylimu, kad ne viską spėjau
Jau aš laukiu nesulaukiu, kada išeisiu iš darbo. Išeisiu aišku ne visam, manau kelis mėnesius tik nedirbsiu, bet bent jau per juos pagyvensiu kaip žmogus