2015 Sausinukai

Kaip čia taip ne iš šio, ne iš to vyras pradėjo namus žiūrinėti  ​  Turbūt kažkokių planų turėjot...?

Net nežinau... Kažkada prieš vestuves vyras norėjo namo, aš - buto. Jis dirba su kompais, bet jo tikroji aistra - ūkininkavimas. Man lauko darbai ne itin. Nusipirkom kotedžą kaip kompromisinį variantą (aišku, ir pinigai didelį vaidmenį suvaidino). Dabar įsipareigojimų bankui neturim. Vieta kur gyvenam, kai pirkom buvo žymiai erdvesnė, mažiau namų stovėjo. Dabar, per penkis metus gyventojų padaugėjo dvigubai jei ne daugiau, laisvo ploto vis mažiau lieka. Netoli mūsų buvo pelkė. Gatvės vaikai (ir mūsiškės) ten braidydavo, antis perėjo - lesino, o per šią savaitę išsiurbė vandenį, privežė žvyro ir jau daro pamatus. Dar tiesa, dabar turim tris mašinas, (vienos niekaip neparduodam), kieme vos susisukam, ypač jei svečių atvažiuoja. Toks jausmas, kad vietos trūksta... Matyt, todėl ir pradėjo žiūrinėt.  

Labas rytas   

Maniškiai visi dar miega, aš nuo 6 ryto mėgaujuosi tyla-ramybe   

Nusprendei vis tik pabegti?

Dar nieko nenusprendžiau, reikia vietoj savęs rasti žmogų , pereiti į kitą tam pačiam savininkui priklausančią įmonę, apsižiūrėti, kaip ten kas, kas per darbas, kolektyvas, vadovas, fizinė darbo vieta... ir visą tai spėti padaryti iki bandomojo pabaigos, kad netektų paskui 3 sav atidirbinėt   Tada jau spręsiu, nes dabar esu čia, kur esu, laikinai ir darau neaišku ką, ką liepia, tą darau. Nieks labai su mano perkėlimu neskuba, suinteresuota tik aš pati. Pasiūlymą kitai vietai gavau antrąją savo darbo savaitę, o va jau atidirbau 7 ir vis dar esu ten, kur esu O kur esu tikrai šiai dienai nepatinka... Visų pirma, nėra kažkokio apibrėžtumo, ką būtent aš įmonėje darau, už ką atsakinga, kiekvieną dieną primeta visokių darbų, ko nėra kam daryti. Man taip nepatinka, kai eini į darbą ir nežinau tiksliai, ką tą dieną veiksi. Nuolatiniai iššūkiai, stresas    Noriu turėti apibrėžtas pareigas, geriausia net tikslią instrukciją, ko būtent iš manęs nori, ir daryti kasdien daugmaž tą patį   Būna gi žmonių, kurie nepakenčia monotonijos, nemėgsta rutinos, nori, kad darbas būtų ne tik prie kompo ir tt, va tokio žmogaus ir ieškau, energingo, iniciatyvaus, drąsaus, veržlaus, aš tai ne tokia esu   

Net nežinau... Kažkada prieš vestuves vyras norėjo namo, aš - buto. Jis dirba su kompais, bet jo tikroji aistra - ūkininkavimas. Man lauko darbai ne itin. Nusipirkom kotedžą kaip kompromisinį variantą (aišku, ir pinigai didelį vaidmenį suvaidino). Dabar įsipareigojimų bankui neturim. Vieta kur gyvenam, kai pirkom buvo žymiai erdvesnė, mažiau namų stovėjo. Dabar, per penkis metus gyventojų padaugėjo dvigubai jei ne daugiau, laisvo ploto vis mažiau lieka. Netoli mūsų buvo pelkė. Gatvės vaikai (ir mūsiškės) ten braidydavo, antis perėjo - lesino, o per šią savaitę išsiurbė vandenį, privežė žvyro ir jau daro pamatus. Dar tiesa, dabar turim tris mašinas, (vienos niekaip neparduodam), kieme vos susisukam, ypač jei svečių atvažiuoja. Toks jausmas, kad vietos trūksta... Matyt, todėl ir pradėjo žiūrinėt.  

Na, turit motyvų namo pirkimui   

Don't stop - jei tokio aktyvisto iesko vietoj taves - tai ilgai teks ieskoti  ​ 

Don't stop - jei tokio aktyvisto iesko vietoj taves - tai ilgai teks ieskoti  ​ 

dontstop, iš tavo aprašymo aš irgi nenorėčiau tokio darbo. Teko kažkada dirbti biuro administratore, panašiai irgi buvo, ką liepdavo, tą turėdavau daryt. Nuo darbinių iki asmeninių šefo reikalų - pvz nuvežti jo šunį į kirpyklą, nuo žmonos dangstyt ir pan. Nesąmonė man toks neapibrėžtumas. Arba turi labai jau gerai mokėt už tokį darbą.

Ne nu tokių darbų man nepaveda    Visgi atsižvelgia į ankstesnę patirtį ir įgūdžius. Bet principas panašus 

----------------------------

Šiandien apsipirkom konkrečiai 

Dukrai jau turiu visas dovanas: rinkinys "Veterinarijos klinika", stalo žaidimas, konstruktorius iš kimbančių detalių. Sūnus savo iniciatyva iš kišenpinigių irgi nupirko jai Kalėdinę dovaną - vaikiškų papuošaliukų rinkinį. Šiemet is jau abejoja Kalėdų Seneliu  , sako, o jei jis visgi neegzistuoja ir neateis, sesė labai nusimins nieko neradus po egle 

Sūnui vyras dabar išvažiavo į Senukus sniego paspirtuko pirkt, užsakiau taupyklę-aukso luitą iš interneto.

Dar nupirkom dėžių vaikų kambariui ir mazgei žieminę antklodę. Ir lapės kostiumą darželio šventei  

Vyrui nieko nesugalvoju  ​ 

dontstop, iš tavo aprašymo aš irgi nenorėčiau tokio darbo. Teko kažkada dirbti biuro administratore, panašiai irgi buvo, ką liepdavo, tą turėdavau daryt. Nuo darbinių iki asmeninių šefo reikalų - pvz nuvežti jo šunį į kirpyklą, nuo žmonos dangstyt ir pan. Nesąmonė man toks neapibrėžtumas. Arba turi labai jau gerai mokėt už tokį darbą.

Vajej  ​  aciu D kad nezinau ka reiskia toks darbas.

Ar jau kraustysi Jogailę su broliu miegot, kai pastatysit lovą dviaukštę?
Mes su vyru vienas kitam jau nieko nebepirksim aš sau dovaną jau pasidovanojau, jis sau irgi. Užsisakė kažkokią kamerytę mažą, slidinėjimui.
Galvojam ar ne per anksti jau puošt eglutę šiandien

Nežinau, kaip tokią žinduklę atkraustyt, bet lovą jau statysim iškart, čiužinį pirksiu, pagalvę ir antklodę nupirkom, patalynes močiutė pasiūs kiek vėliau, bet jei ką - turim brolio patalynių, jei toks stebuklas įvyks, kad ji norės ten miegot   

Aišku ne per anksti  ​