2015 Sausinukai

Dontstop, kaip su pampersais reikalai?

Taigi, praeitą sekmadienį pagavom pirmą ir kol kas vienintelį sysiuką   

Nuo to laiko:

ant seno puodo kaip nesėdėjo, taip nesėdi

ant naujo puodo nebesisėdo

ant dangčio dar neišdrįso

darželyje per visą savaitę triusiko nei karto neuždėjo

namie vakarais/rytais taip pat nesutinka mautis triusiko

Taigi  ​ 

Nu grazu.. ir ka su tom mergom daryt..

Kaip darbe savaite praejo?

Aš tai visai nesuku sau galvos dėl to  Gal kažkiek pergyvenau, kaip bus kitais metais, kai jau ne tik kad su pampiais į darželio grupę nepriims, o ten net ir puodukų nebebus, jau tualetukai, bet viena kolegė, papuolusi lygiai į tokią pat situaciją, papasakojo, kad nieko blogo neatsitiko. Nunešė kalną rūbų ir keitė auklėtojos primyžtus ištįsai, o vaikas po kurio laiko visgi pradėjo eiti ant to tualetuko, tiesa, gerokai ne iš karto, na bet nieks iki 18 metų su pampersais nebūna    Pas jus gi išvis į tai atlaidžiai žiūrima, iš viso nėra ko pergyventi 

Štai atidirbau jau 4 savaites. Na ką aš žinau...vis dar jaučiuosi praradus save ir savo gyvenimą    Toks jausmas, kad ne dirbu tam, kad gyvenčiau, o atvirkščiai, gyvenu tam, kad dirbčiau. Iš ryto keliuosi ir bėgte į darbą, po darbo menkas vakaro likutis skiriamas pasiruošimui sekančiai darbo dienai. Savaitgalis - pasiruošimui sekančiai darbo savaitei...O gyventi nėra kada. Jaučiu, kad visos kitos gyvenimo sferos apleistos, vyro nematau, vaikų nematau, apie savo pomėgius ir poreikius išvis tyliu. Per 4 savaites sportavau lygiai 1 kartą, pažiūrėjau lygiai 1 filmą,  atsisakiau sekamų forumuose temų, youtubės, serialų, mezgu tik savaitgaliais mašinoje kai kur nors važiuojam, knygą paskaitau 10 min vakare prieš miegą    Namai užleisti žiauriai, sūnus tvarkosi daug mažiau ir prasčiau, negu su mano priežiūra. Vyras pyksta, sako, kad jaučiasi "išnaudojamas kaip vergas", nes prašau įvairių dalykų, ko pati nebegaliu padaryti - periodiškai gaminti, nes pana vakarais ištįsai kabo ant papo, prašiau sūnų nuvesti pas dantistą, užsiimti jo užduotimis iš akademijos, paieškoti informacijos internete ir tt ir pan, žo anksčiau aš jo šiokiadieniais nejudindavau, dabar siunčiu užduotis net kai jis būna komandiruotėje  , nes šį bei tą gali padaryti ir nuotoliniu būdu 

Pana jau labiau apsipratus su pokyčiais, rytai jau nebe visi tokie sunkūs, būna linksma nubėga į grupę, būna verkia kabinasi į kojas, nesuprasi nuo ko priklauso. Vis dar nori, kad neščiau ją į darželį ir iš darželio ant rankų ir rytais bei vakarais ištįsai su ja būčiau, bet naktį jau miega geriau, neieško manęs. Visumoj su ja padėtis gerėja.

Sūnui sakyčiau pokyčiai net šiek tiek į naudą, nebe toks irzlus, ne taip jaučiasi trintis tarp mūsų, pasiilgsta, vėl sako, kad myli, noriai pasakoja apie dienos įvykius, savarankiškėja, vis daugiau pavedimų padaro, daugiau buitinių dalykų išmoksta. Bet nori ir dėmesio sau ir nors persiplėšk tarp dviejų vaikų su skirtingais jų poreikiais. Vienas nori pvz, šachmatais žaist, kitas tuo pat metu pasakų klausyt, ir aišku abu su manim, ir vienu metu į bendrą veiklą jų nepajungsi 

Darbe su savo pereigom dar neapsipratau, kasdieną kažkokie iššūkiai. Būna ir verkiu namo grįžus, kaip sunku, kaip viskas nepatinka, nesimato prošvaisčių 

Kitas dvi savaites vyras bus išvažiavęs, prisidės įtampa, kad tik vaikas nesusirgtų.

Darbe patinka tik 2 dalykai - atstumas nuo namų ir darbo grafikas (tam tikra prasme, geriau aišku būtų dirbti ne pilną etatą). Spėju po darželio prieš darbą užsukt į mokyklą, jei reikia, per pietų pertrauką - grįžt namo patikrinti sūnų. Kitą savaitę tėvų susirinkimas, susitariau, kad mane paleis anksčiau  ​ 

Dontstop - gerai bent tiek, kad vaikai prisitaiko prie naujo gyvenimo ritmo.

O aš pastebėjau, kad jau praradau įgūdį vienai praleisti visą dieną su dukrom. Kaip rašiau, ketvirtadienį turėjau mamadienį. Knygų mugėje maniškės susimušo, tad teko raudonuoti prieš didelį būrį žmonių, ką jau kalbėt apie normalų knygų apžiūrėjimą.. Mašinoje vėl susipyko, pietų nemiegojo. Greičiausiai per anksti migdžiau. Neištvėrusi pasakiau, kad greičiau jus į darželį, tai man bus ramybė. Vakare vyresnėlė apskelbė abejiems seneliams, kad mamai gera ir linksma būna, tik kai jas išveža į darželį, o su jomis - liūdna... 

Šiandien buvom vieno penkiamečio gimtadieny. Rodė spektakliuką. Buvo 10 vaikų. Tai mano vienintelė mažė apsiverkė, išsigando personažų. Pakaitom su vyru raminom. 

Na dar pagaliau įsigijom ortopedinius batukus. Dėl šių tai džiaugiuosi, matau, kad eisena gražesnė.    

Sveikos   

Semtamama, maniškė viešumoj dažnai man gėdos pridaro (isterijom), tai aš vengiu kažkur su ja eit (biblioteka, paštas, parduotuvės), kur galiu ir be jos, jei išeina...  

Vakar buvom Vilniuje, atradom pagaliau tinkamą mūsų šeimai pietų vietą - ogi Akropolio Maximos staliukai viduje. Pigu, labai platus maisto pasirinkimas, viskas pasirodė skanu, ką paragavom. Tuo pačiu galima apsipirkt (nors Maxima pati iš savęs kaip parduotuvė turbūt mažiausiai man patinka iš kitų tinklų  , visgi pvz šią savaitę nuolaida knygom, prisipirkom daug  ). Kitą kartą kai važiuosim į akademiją, spėju bus Jamam, teks ir vėl ieškot kitos pietų vietos   

Šiandien laukia milijonas darbų:

sutvarkyt visą butą, ypač virtuvę, o tai tarakonai tuoj užsives   

prigamint savaitei maisto

nunešt močiutei maisto savaitei (ir deja porą val su ja pasėdėti, liūdna žmogui, iš namų neišeina)

su dičkiu praeit online konkursą ir padaryt nors dalį akademijos siunčiamų užduočių (visas užduotis atsiunčia šeštadieniais, ketvirtadienis paskutinė diena priduot, vadinasi pabaigta turi būt vėliausiai trečiadienį, nes skenuoju ir siunčiu aš darbe)

paruošt rūbų savaitei sau ir vaikams, išlygint ką reikia

jei leis apšvietimas, pafotografuot parduodamus ir naujai pirktus rūbus

pabėgiot  ​ 

labas,
oho darbų sąrašas. man reikia pabaigti siūti užsakymą, pasiruošti pamokoms, sau ir vaikams susiruošti rūbus rytojui, išmaudyt vaikus.
dontstop, aš vėl pas tave su tuo pačiu klausimu. kiek laiko girdai imunnotrofina ir kokio ilgio pertrauką darai?
maniškis daržely būna be sauskelnių, šią savaitę kažkaip yptaingai daug trusų prisiusiojo, penktadienį kokias 3 partijas. mūsų auklytė labai pergyvena ir atsiprašinėja, jei vaikas privaro kelnes. aš tai nepykstu ir sakiau viskas gerai, nėra ko pergyventi. bet pas mus grupėje yra tokių supermamyčių, kurioms niekas negerai.

Imunotrofiną girdau jau antrus metus, pradėjom pernai rugsėjį, girdžiau 10 mėn iš eilės (rugsėjis - birželis imtinai), dariau 2 mėn pertrauką (liepa- rugpjūtis). Dabar vėl pradėjau nuo rugsėjo ir ketinu girdyt iki vasaros tai tikrai   

3 partijos skamba visai nedaug  ​ 

nejau tikrai nėra alternatyvos tam imunotrofinui? su dervom visokiom..gal kažkoks kitas preparatas irgi turi to larginino?

Aha as kazkaip ta imunitrofina nupirkau bet taip ir nepasiryzau duoti sudeti paskaicius...

O ką dar duodat imunitetui stiprinti?

O ką dar duodat imunitetui stiprinti?

Maniškiai gauna tik žuvų taukų. Mažius šį daržo sezoną dar nesirgo, vyresnėlė sirgo vieną kart.