QUOTE(dzeuse @ 2017 10 20, 12:48)
..kaip as pavargstu nuo vyro, tos visos motinystes.. kaip Bite rasydavo, atrodo, galeciau iseiti, palikti ir ne gaila nebutu..
Nors dabar tokie supermamu laikai, visos fainos, vaikai tobuli.. kad baisu, kam garsiai ir pasakyti, kad uzkniso, iskart stampas bus, kad bloga mama..
Reumatas pablogejo, Adelia naktim nemiega, pirmadieni darze kvietes pokalbiui del jos nebendravimo, kad kazkas ni to, gal negirdi ar kas, ignoruoja klausimus, neatsiliepia kvieciama..
Tai kai buvom treciadieni pas LOR, pasakem, kad darzely itaria, jog negirdi, patikrino klausa jos, tvarkoj.. viska ji girdi..
Laikas eina, o ji vaiksto sau viena kaip ufonautas.
Jauciu, praeis dar biski laiko, sakys jau kur nors kreiptis.. Pas vaiku psichologa ar dar kur..
Zodziu, kazkokia rudenine depresija man..
Kad butu kokie seneliai netoli ar sesuo mano, palikciau savaitgaliui Adelija, vyra i kokia zvejyba su broliu isgrusciau ir pabuciau sau ramiai viena, tyloj, ramybej ir veikciau, ka noriu..
Labai suprantamas jausmas, aš manau, kad visos mamos vienu ar kitu metu taip pasijaučia, ir tai nebūtinai yra blogai
Nėr ką lygint, kai turi šalia artimuosius, kuriems gali palikt vaiką, išeit kažkur, ar tiesiog pailsėti, o kur visą parą non stop su vaiku. Mes irgi auginam vieni, jokios pagalbos nėra, kartais labai užknisa tikrai.
Maniškė iš tų, kur irgi nelabai bendrauja su kitais vaikais. Kaip auklėtoja sakė "pati sau faina"
Bet ji aišku su auklėtojom bendrauja, reaguoja, atsiliepia, atsako, pati tik nepasiprašo nieko. Kažkada matyt užsireiks gal vaikų, o gal ir ne.
Su šeimos gydytoja, ar kuom ten kur telefonu kalbiesi, nesitarei dėl to?
Labai neseniai ir man depresija puolė, viskas atrodė labai juoda, nežinojau, kur dėtis, Aurėja vakarais kol neišsiklykia, tol susikalbėt neįmanoma, abudu pykstamės ir t.t. Negaliu pasakyt stebuklingo recepto, bet man labai padėjo ta dovana, kur sakiau, kad sau nusipirkau, labai pakėlė nuotaiką, vakar jau gavau ir iškart vakare išbandžiau, kai vaikas užmigo