Bet gal jei tai būtų mano mama/tėtis manau lengviau būtų, ar bent tokios atmetimo reakcijos nebūtų,nes kaip sakai - artimiausi žmonės... Mano atveju - tai visiškai svetimas žmogus, su savo man svetimais įpročiais, kurie anaiptol nedžiuginantys... ką jaučiu - visišką abejingumą. Negražu ir gėda taip sakyt, bet taip yra.
sunku. O vyras kaip? jam tai tevas. Padeda?