***Derintojos***

Blueta, apie viska, ka parasei, galvoju ir as. Net dar suns neturedama, suprantu, kad toki drambli (irgi +/-50kg sveria tokie) sunus nepavedzios. Vakar, vaiksciodama miske su vaikais, sakiau ta pati sunui. Vyras tikrai netures laiko vedziojimams. Oi, ne ne. Dresura butina, nes jei toks arklys durnas uzaugs, tai ka zinau O ir pinigu nemazai iseina tokiems drambliukams. Ir apie baldus irgi pagalvoju. Vis tiek nebus taip, kad visai nieko nieko nepadarys. O dar nauji namai Nu zo... As sakau, palauktu bent kol paciam 15 metu sueis. Jau butu didesnis, stioresnis. Gal pasikeistu kas, gal persigalvotu. Kita vertus, nupirk ta suni, kai bernui 15 metu, tai irgi... Isvyks kur studijuoti ar dar kas ir kapec.

Nu va va, pati viska zinai. As tau tik nepagrazindama papasakojau savo situacija.

Remonta darem irgi del suns. Augdami vaikai per 10 metu man taip nenuniokojo namu kaip suo per metu ( apgrauze kampus, ispurvino, kilimus ir minksta dali meciau von nes smirdejo ), viskas kainuoja. Aisku, gal jusiskis nei vems nei niokos, sito nezinom. Musu anas rotikas visai kito budo buvo, besalygiskas paklusnumas, neveme, paprasta su juo buvo.

Bet niekad nezinai...

Eina sau, vargelis😳 Ot, *****, neturejote problemu. O dabar ner kelio atgal. Sakes🙄

Butent. Esam spastuose. Vaikai ji myli, man/vyrui jis irgi brangus, nu negaletume atiduot, bet reikalu tai navalom.

Uztai ir sakau, jei esi pasiruosus visa tai perimti, pirkit. 

Pritariu Bluetai, Katee, nepirk. Nesvarbu, kaip nori. Šuo yra toks didžiulis įsipareigojimas, bet kur jo nepaliksi, "žaisti" reikės nemažai, kainuos viskas irgi ne kapeikas. Suaugs ir nusipirks. 

 

Turek tai galvoje. Taves neuzteks, reiks vyrui daug tame dalyvaut. Ar jis to nori? ar tures laiko?

 

 

Nu šiaip galėtų ir Katee suvaldyt, aš savo berno zenenhundui buvau "dievas". Karvė nemaža (55kg), bet suvaldydavau be problemų, jaunesnis durniaška puldavo prie mažų vaikų iš džiaugsmo, tai aš dirbau su juo ilgai ir nuobodžiai. Bet ta meilė jam buvo tokia begalinė, kad buvo dzin ir naujo kotedžo siena (išgraužė skylę grynai vidury), ir "aptriesta" (sorry) veidrodinė spinta (viaukt), ir suvalgyti dvejos poros mano mylimiausių (ir viena buvo brangiausia kada turėta) porų batų. Tai va. Bet pirkau nes norėjau, buvau suaugus ir tai būdavo nelengva. Lakstyt po darbo vedžiot ir pan. Gyveni vos ne strese: oi šuniui reikia šitą aną padaryt. 

Naciort, as nepasiruosusi tiek del suns aukotis🤨Cia ne mazylis koks suniukas, o arklys visas.

Labas

Jokiu būdu negakima pirkti šunio, jei nenori.
Aš turiu savo "stirnytę". Veiksmo grynai kaip su kūdikiu.
Buvo apsirgusi žarnyno liga ar bakterija. Tai mano mažytė 3 kg šunytė aptriedė viską taip, kad baisu. Bet aš jos labai norėjau, tai kad ir kas bebūtų, nesiskundžiu, tik stengiuosi dėl šuniuko. Serga-naktim slaugau. Gerai kai viskas gerai, bet jei kas, tai vaikas nepasirūpins.
Kvapas nuo mano stirnytės irgi yra. Nu smirdi ji šuniuku. Reikia maudyti dažnai. Tai gerai, ją aš be problemų kas kelias savaites maudau. O kur maudytum tokį didelį šunį? Ai, na, gal žvelgiant į ateitį, nuosavam kieme.... bet žiemą...?
Žodžiu, apgalvoti labai labai gerai reikia prieš įsigijant...

Mano irgi norėjo šunio. Kol pati neužsimaniau, tol jokių kalbų. Ir išsirinkau SAU šunį, kokio noriu AŠ. Dukros rinksis, kai bus jų namai. Ar bent jau pilnametės.

Mano mergytėms, jų išsireiškimu, šuo buvo "jų gyvenimo svajonė". Įsigijom Belą, tai lygiai tris savaites vedžiojo savo noru, buvo smagu. Vėliau aš visiška globėja tapau. Ko ir norėjau, iš tiesų.

Mano didžioji nori vokiečių aviganio. Gerai, puiku- mokykis, siek savo tikslo, kad turėtum namą, nes tokiam šuniui reikia vietos, kiemo, mokykis gerai, kad galėtum išlaikyti šunį, dresūroms lėšų skirti. Puiki motyvacija. Aš niekuo net nežadu padėt dėl šunio.

Man mano mama irgi neleido turėti šuniuko. Įsigijau pirmąjį kai buvau 11 klasėj. Buvau pilnai atsakinga dėl jo. Bet ir tai mama labai padėjo jį auginti. Vėliau ilgą tarpą neturėjau šuns. Vaikai užaugo-vėl užsimaniau labai labai. Man tiesiog reikia kažką globoti, matyt. Ir Bela turbūt, ne paskutinis mano šuo mano gyvenime.
Taigi, ką norėjau pasakyti..... A, Katee, tavo vaikai per savo gyvenimą prisilaikys tų šunų tiek ir tiek. Viską jie spės. Nepasiduok manipuliacijoms. Nes jau beveik beveik kaip ir pasiaukotum-nedaryk to.

Katee, o kates vietoj sunio isigyti nenori?

Katee, o kates vietoj sunio isigyti nenori?

Tai matai, cia vaikas nori, ne Katee, tai su kate nepraslys, turbut

Tai matai, cia vaikas nori, ne Katee, tai su kate nepraslys, turbut

Nu gal pakiš mielą pūkuotą, o tas ir nesupras  ​ 

Aga, i spica panasu koki😂
Vat katina mielai tureciau. Tik beplauki. Nes pukuota turejau. Jezau, jezau, kiek vargo buvo. Kai pastojau su dvyniais, mama pasieme pas save. Iki siol gyvena pas ja. Jau ir neatiduotu jo. Nors vargo su juo yra.
Prisiminus, net su katinu kiek bedos buvo. Nors jis nuo mazens ejo i savo dezute atlikti visua reikalus. Bet jis augo, ir tas kvapas namie jautesi vis tiek. As gi visa diena dirbau tada, nebuvo kam pakeisti kraika. Zo, grizdavau is darbo, kvapelis nekoks. Tada puldavau viska valyti, plauti. O ir kraikas nesiodavosi po namus - ant oarketo, palanges, ant lovos. I letenas gi prilisdavo. Ryte atsikeli, keiti kraika, tada sluoji. O jau puku kiek! Su vyru pykdavomes. Nes tu puku buvo absoliuciai visur - ant uzuolaidu, patalynes, ant stalo, o kiek ore skraidydavo dar🙄 Visi rubai aplipe baltais ilgais llaukais. Tai butent plaukai buvo didziausia problema.
O siaip katinai👌Jie tokie, kaip cia pasakius...., patys sau. Aisku, ir paglostymu reikia, ir meiles, bet jie kitokie nei sunys.
Nu zo, katinas man tiktu. Bet cia sunus to suns nori. Tik viska prisiminus (kiek net su katinu problemu) ir jusu patirtis su sunimis paskaicius, nepasiduodu manipuliacijom.

Mano katės, žinok, kaip šunys. Ypač juodoji. Šneka, skandalina, pasakoja. Iš paskos sekioja, parėjusią riksmu pasitinka. 

Dėžutę laikau terasoj, tai jokio kvapo nėra. Nors ir kai namie dar laikiau, irgi nesijautė.

Kad kraikas nesinešiotų, prie dėžutės yra spec kilimėliai tiesiami, ant jų viskas ir lieka.

Maniškės trumpaplaukės, praktiškai nesišeria.

Sveikos,

vakar atsventem Migles pirmaji gimtadieni 😍 , organizavom gan didele svente , buvo viskas puiku , visiem emociju daug . Tik visa savaite beveik meldziausi del oro 😂.

apie tuos gyvunus... kokia as buvau gyvunu myletoja tai dabar atrodo , kad man viskas apsiverte 🤦♀ Nenoriu ne pagalvot .

drauges kalyte numire ( su kuria labai vargo , nes istisai visur myzaliojo ir be paliovos lojo 🤦♀) , bet sunus labai uzsigeide tokio pat vel . Ji nupirko besilaukdama , nu kosmaras ne suo , istisia bega is namu , vemia masinoj , o kirpykla vis veziot reik , ner kur palikt , ai dar urzgia ant mazosios 👿

Tik viska prisiminus (kiek net su katinu problemu) ir jusu patirtis su sunimis paskaicius, nepasiduodu manipuliacijom.

protingi mokosi is kito klaidu. Jei man kas butu surase va visa sita tirada ( mano, Fejos) dzievaz, buciau nesutikus isigijumui.

dežutę laikau terasoj, tai jokio kvapo nėra. Nors ir kai namie dar laikiau, irgi nesijautė.

jo, bet pas jus klimatas kitas. Kiek to silto sezono LT. Gi neitu jos, jei lauke minusas ar link jo.