Jie nesupranta kiek mes atsisnekam
Tai jau tikrai.
Mane ziauriai isvargina vaiku kalusimai visokie. Net paciai kartais nesmagu. Norisi uzrekti: Atsikniskit! Kartais pratrukstu. Paskui gailiuosi. Milijonas klausimu. Viens per kita kalba, pasakoja, klausia. Jetau, nusisauti norisi. Kazkoks pastovus chaosas ir triuksmas namie. O jei dar musasi, problemas reik spresti🙄Arba kokia mamka is kiemo ateina su durnom "problemom". Tada dar ir ja pasiusti norisi😄 Bet suprantu, kad niekur nedingsi. Reikia bendrauti, isklausyti ir pan. Buna tikrai smagu, bet kartais ir kantrybes truksta. Nes tai vyksta diena is dienos. Negali pareguliuoti, kad, va, siandien kalbames, rytoj ne. Todel ir reikia to pabuvimo su savimi, kad atstatyti savo energija issekusia😁
Ojetus. Savo dukra kartais as vadinu " sutalpink milijona klausimu i 10 s" mergina. Bunant su ja suvokiau, kiek pas mane issiliavinimo spragu, nes pvz., klausimai buna nuo iki. Neseniai klause ar ryklys, gyvate ar vezlys gyvena ilgiausiai (pasirodo atsakiau neteisingai, tetis si savaitgali mane apsviete). Jei bunu labai pavargus, as jai kartais ir pasakau: prasau nesnekek, nes man labai negera. Tai ji uzsiima savim. Ignoruot jos kalbu neiseina, nes jie neatsakai klausimo per 5 s, iskart buna: Maaaaaam, ar tu klausai, ka as dabar pasakiau? Kodel as tau nuolat turiu kartoti?" (cia jau galite nusipiesti mano vartomas akis).
Pietauti viena megstu. Ir pabuti vienai man yra didziulis poreikis, vyras visad sita zino.
Del priauginamu blakstienu, jei kada ir svarsciau, tai pazistama pasigavo kazkokia akiu infekcija, kur vos neapako. Ale ji snobe ir "krutuose, super higieniskuose salonuose dares" (anot jos). Tai kazkaip fantazija atsoko.