Tai kad kleckas apgriauze papus taip, kad nebegalejau maitinti. Maitinau per didziausius skausmus. Kankinausi, i pagalve nagus suleidus. Maitinti labai norejau. Verkiau ir pergyvenau. Gydziau, tepiau ir vel bandziau. Bet kai atplysta vos ne puse spenelio, tai naxrien toks malonumas. Nustojau kankinti save. Nors tikrai paimdavo jis viska taisyklingai. Tiesiog mano speneliai labai jautrus, ypatingai. Net nemaitinant😊
Ziaurei skamba 🙈
Pradzioj ir as maitinau sukandus dantis , kaip peiliu budavo , bet drauge padrasino , kad per pora savaiciu praeis. Bet zaizdu nebuvo , tik siaip jautrus.