Katee, nu apturejai lakstymo, nori nenori nervas paima. O kaip tas rankinis galejo uzstrigti?
As siandien irgi atvarau i degaline po darbo, pinigines nera. Masinoj ieskau nera, neprireike man jos pora dienu, visa scenariju sugalvojau kaip reikes naujus dokumentus gamintis, visas masinos tech. Griztu, namie sau guli numesta 
Ne,ne, ne tau viemai, rasiau jau dieną, dingo ir mano citata Rasytei, paskui atskirai parasiau. Cituot tai duoda tai neduoda.
Tokie nuotykiai tai nafik. Skaityt tai juokinga, o tau tai tikiu, kad nebuvo.
Labas puikus rytas, damos.
perskaičiau straipsnį, dalinuos 😊
Mane stebina merginų kalbos apie tai, kad joms sunku ištekėti. Juk vyrai yra akli, kurti, dėl hormonų audrų retkarčiais juos ištinka mąstymo sutrikimai. Tokį padarą gali nuvesti, kur nori. Renkasi tik moterys, o vyro gyvenimo sėkmė priklauso nuo to, kokia moteris jį pasirinks. Du trečdaliai vyrų veda, nes jiems iškeliamas ultimatumas arba arba, o likę trečdalis yra subtiliai pritempiami prie situacijos, kai ima atrodyti, kad jie nori pasipiršti. Gamta nedavė vyrams geno, kuris skatintų juos tai daryti savo noru. Aš aišku, šaržuoju, egzistuoja ir pustoniai, bet esmė tokia.
Skaitykite daugiau: http://www.moteris.l...i.d?id=74656330
padiskutuokime, ar sutinkat su mintim, kokios jūsų nuomonės šiuo klausimu. Dienos tema 😊
Aš lb sutinku su šitais teiginiais.
Manau, sutuoktiniams svarbiausia vienam kito neužknisti. Kai jie pradeda be saiko bruktis vienas į kito erdvę, tai galų gale baigiasi santykių griūtimi. Moterys neturėtų vyrams priekaištauti ir jų uiti. Jei moteris bara vyrą, jis tai supranta labai paprastai – kad yra varomas iš namų. Ir anksčiau ar vėliau išeina. Moterims gamta davė tiek instrumentų, padedančių susitvarkyti su vyrais, šiems to nė nesuvokiant, kad joms visai nebūtina kelti balso. Tiesiog vyru reikia garsiai ir nuolatos žavėtis, ir jis padarys viską, ko pageidausite. Jei bijote, kad vyras dėl to išpuiks, galiu nuraminti – mes jau gimstame tokie išpuikę, kad dar labiau išpaikinti mūsų neįmanoma.
Skaitykite daugiau: http://www.moteris.l...i.d?id=74656330
pasipiršo likus dienai iki antrų draugystės metinių Labas rytas!
Aš savam irgi sakiau, kad ženykimės, jei bus blogai išsiskirsim (na, grubiai tariant, bet mintis ta) Man mama neleido gyvent su vaikinu. O mes labai norėjom but kartu. Kaip ir kančia buvo tie pasymatymai, norėjosi but kartu. Man kaip ir uzkniso tie vazinėjimai, jis matė ta, as ir sakiau.... Tai po 1,5 metu susituokėm, ir va, Jau 16 metų kartu.
Bet jo, mes nereguliuojam vienas kito gyvenimo. Nebuna išleidžiu-neišleidžiu. Turim nemažai atskirų veiklų. Aš kelis kartus per metus viena, be šeimos kur nors sudalyvauju (kad ir tas žygis šiemet... 2 naktis namie nebuvau. Ir neskambinom nei karto vienas kitam. Bet aišku, reportažą tai didelį Telegrame padariau 😊) Mes net netrukdom skambuciais vienas kitam. Jei jau skambinam-reiskia rimtas reikalas.
Bet daug rašomės. Turim Telegram grupe seimos ir ten mes visi 4 rašomės, fotkinam. Turim ir musu dvieju atskira prieiga. Kai turi laiko per kavugeri-pasiziuri, atrasai
Man atrodo pasitikėjimas, švelnumas, kontaktas vienas su kitu-fizinis -apkabinti, paliesti, paglostyti, bucki duoti. Kuo daugiau pozityvo. Paklausti, kaip jam sekasi, ar jis pavargo, kuo gyveno. Suprasti... Jei kazkas nepatinka buity ikvėpt iškvėpt - ismokt nematyt, ismokt perzengt per jo betvarke. ... Jei kažkas užsistovi-kuo gražiau pakalbėt. Jis pvz labai gražiai su manim kalba, tai ir aš labai noriu su juo taip pat. Buna visko, aisku, kartais. Bet pakeltas tonas tik is mano puses buna
Na tas išleidžiu/neišleidžiu tai pas mus galioja. Nes kai turi vaikų, turi derintis. Dar nėra buvę, kad kuris kurio kur nors neišleistume, bet derintis tai būtina. Pasiusčiau nerealiai jei man numestų "manęs savaitę nebus" 😃
Mes derinamės visada. Tarkim, aną savaitę jis vyko į trijų dienų seminarą, kitam mieste, tai prieš pora mėnesių atsiklausė ar nieko tokio, kad jo nebus, nes negrįš vakarais, man reiks vienai vaikus suvežiot visur.
Arba jis skrido porai savaičių į Indiją, tai vėlgi iš anksto suderinom, kad aš tuo metu su mažiais ir vyriausia dukra man į pagalbą, skrendam į Tenerifę.
Jei man į kokį vakarėlį, koncertą ar dar kažkur be jo norisi, aš taip pat derinu iš anskto ar jis galės paimt/nuvežt/parvežt vaikus į būrelius, iš mokyklos ir pan.
Mes visad atsiklausiam viens kito, man tai atrodo normalu, pagarbu ir bütina gyvenant poroj, o ne kad kiekvienas eina kas kur nori.
Ir išvykus, pasiskambint/susirašyt kelis kartus per dieną man yra absol normalu. Vyras visad prašo, kad kur nors toli išvažiavus, būdama vietoj, parašyčiau jam, kad man viskas ok, sekmingai pasiekiau. Ir tai nėra kontrolė, tai yra meilė ir rūpestis savo žmogum.
