Ypac dabar, kai visokie Skypai, Viberiai, gali bendrauti kiekviena diena. Matai tuos vaikus. Palaikai rysi. Matai, kad jie gyvena savo idomu gyvenima, keliauja. Tik dzuaugsmas. O apkabini, kai atskrenda.
Tai būtent. Su dukra dažnai facetime'inamės, sms kelis kartus per dieną susirašom, už 1.5 men.parskrenda, bus mamie iki rugsėjo, atsibūsim kartu.
ir tai čia tik šiuos metus taip retai matomes, bo is Amerikos nepriskraidysi, bet kai Edinburge studijuoja tai parskrenda kaa 1.5-2 mėn.
Atsakant plačiau į Drugelio klausimą, tai noriu pridurt, kad nemedituoju aš ant to "oi, kad tik vaikai neišvyktų iš LT", bo kaip jiems ten klostysis tas gyvenimas taip ir bus. Pasaulis tapo be sienų, skraidai visur, gali 5 metus pagyvent ten, 5 ten.
Aš nesisavinu vaikų ir neįsikimbu į juos, užaugo ir paleidžiu. 😊 Tai jų gyvenimas ir tegul kuriasi jį patys.
O aš turiu vyrą, su kuriuo esu artima, jis mano draugas, mes su juo lb daug visko veikiam kartu, mes vis dar nenusibodom viens kitam, turim ką šnekėt.
Be to, namuose du mažamečiai, tai tai, jog dvi suaugę dukros išėjo iš namų man ašarų nespaudžia ir aš tikrai neverkiu kamputy 😃, tik spėk lėkt paskui šituos. 😃
Nuskambės gal bedieviškai, bet mes pasvajojam su vyru, kad kai ir šitie uzaugs, kaip fainai mes dviese pakeliausim 😃
Duok dieve tik sveikatos, o visa kita bus. 😉
Nu va, pasidariau viską, susodinau, minam atgal. Dar spėsim nuėkt papietaut, kol mazgius susirinkt reiks.
mano gimtinėj jau pilnu pajėgumu žydi pienės, pilni laukai, taip gražu 😍 Čia piečiau, tai viskas anksčiau, Vilniuj tai viena kita dar tik.