negaliu nieko atsakyt į tai, Fėja 
tik Tu geriausiai žinai, kokia iš charakterio esi ir kodėl Tau tos šventės nemielos 
gal kai vaikai yra, tai kitaip viskas ir vyksta, atrodo.. bet aš tai neįsivaizduoju savęs nedirbančios. jau buvo toks nutikimas, nedirbau kurį laiką. niekados nebenorėčiau to pakartoti..
tik Tu geriausiai žinai, kokia iš charakterio esi ir kodėl Tau tos šventės nemielos </p><p></p><p>gal kai vaikai yra, tai kitaip viskas ir vyksta, atrodo.. bet aš tai neįsivaizduoju savęs nedirbančios. jau buvo toks nutikimas, nedirbau kurį laiką. niekados nebenorėčiau to pakartoti..</p> 
Ziauru tos sventes. As ju laukiu vien dėl to, kad ilgėt dienos po truputi prades, o siaip tai man... jos visai nepatinka. Ir pernai as tokia visiska Grinčė buvau. Atrodo, kad nekenčiu aš jų. Nenoriu nei kept meduoliu, nei nieko nieko. Pernai pamenu miegu per naujametį. Šaudo fejarveekus vidurnaktį. As net neatsikėliau, pralaukiau lovoj, kol nurims-tipo, o ko aš ten nemacius. Miegas nugalėjo, tsakant. 
Feja - tikiu... Zinoma, jei nera vaiku, dideles seimos, tai nera kuom ir uzsiimti. Tada tikrai galima isdurnet, nieko neveikiant. Ir i darba norisi. O kai vaiku yra, tai tik spek suktis. Man dienos neprailgsta. Griunu i lova ne jegu vakare.
Gal ir noreciau veiklos kazkokios, bet tikrai ne 8-12val dirbti. Puse dienos, savo malonumui.
O ir nuo pacio zmogaus priklauso viskas. Juk yra tiesiog dirbanciu (noriai ar nenoriai), o yra darboholiku.
A nei man karjeros reik, nei babkiu uzkalt. Tikrai dziaugiuosi, kad galiu uzsiimti vaikais. Ir matau rezultatus to atsidavimo.
Labas merginos, retai parašau, nes "suvalgė' mane švenčių laikotarpis: repeticijos, koncertai, egzaminai vaikams mokykloj, koncertai tėvams ir t.t. be galo, be krašto. Nuo vakar truputį bent mokykloj darbo apmažės, nes išlaikė visi mano vaikai egzaminą. Po jo nusivedžiau visus į piceriją, tai, pasirodo, kiek mažai tiems vaikams reikia, kad laimingi būtų - picos ir kolos Sakė, kad smuiko pamoka - pats geriausias dalykas 
Stebuklinga picos galia... 
Fėja, suprantu tave kuo puikiausiai, nes aš menu gerus laikus, kada tik orkestre dirbau, ot rojus tada buvo - ir namai tvarkingi, ir vaikai sužiūrėti, ir pati laiko pyragui iškepti turėdavau, apskritai daugiau laiko sau, poilsiui. Dabar tai viskas paknopstom. Va šiandien namie buvau visą dieną, tai ir apkepui varškės iškepti ūpas buvo, ir su dukra namų darbus ruošėm, dabar eisiu į darželį mažės pasiimti. O šiaip tai būna grįžtu visa nervuota ir nieko nenoriu, nei valgyt gamint, nei su vaikais būt. Bet stengiuos kažkaip visvien pozityviai nusiteikti, nes nu kitaip visvien jau nebus.
Terezzai ir Bluetai gerų įspūdžių kelionėse 
Rasytei sveikatos glėbį O tigriukui - ramybės ir šiltų švenčių, kad netaptų jos liūdesio periodu, laikas visvien po truputį apgydys žaizdas
Siryt apsiverkiau ryte vairuodama, nes jau tris metus Kaledas atskirai nuo tevu svenciu. Dabar tai noreciau balanso - dirbti intensyviai, bet su laisvu grafiku, kartais is namu. Nezinia, kada man tas pavyks, bet nieko - visa patirtis gyvenime yra vertinga. milijonas apkabinimu tau. Tikiuosi, kad 2017 tau atnes tik laime ir malonius ispudzius.
O man pvz. kažkaip atvirkščiai būna - taip, aš grįžtu po darbo pavargus ir tikrai kartais nesinori nieko daryt namie, net ir vakarienės. Bet pvz. savaitgaliais tai aš iš viso dužus būnu, jau nekalbu apie namų tvarkymą - nenoriu daryt nieko absoliučiai. Ir kai buvau namie be darbo, tai man kažkokia depresija apėmus, nieko nesinorėjo nei gamint, nei veikt, nei tvarkytis absoliučiai. O kai einu į darbą, dar į kursus paskui, dar sportuot, tai kupina energijos būnu ir viską noriu veikt, tik miegot ateina laikas eit
Aš irgi suprantu Fėją. Absoliučiai.
jei atpachalinus darbe dar per kamščius reiktų į tą žmonių masę nert ieškot dovanų, idėjų ir t.t. Nafik. Nieko aš jau nenorėčiau.
Atsimenu kai taip gyvenau.Ir džiaugiuos kad dabar nebereikia, galiu skirt laiko vaikams tiek kiek noriu, galiu sau, namams, užsiimti dalykais kurie teikia malonumą ir pilnatvę.
Aišku, truktų babkių, eičiau ir dirbčiau ir viską daryčiau. Ale dzievaž vertinu, kad man nereik tempt mamuto namo.
Rasyt, nea, nerašiau laiško. Ai, tai, kad niek man nereik, tegu pats sugalvoja .
labu.
A nei man karjeros reik, nei babkiu uzkalt. Tikrai dziaugiuosi, kad galiu uzsiimti vaikais. Ir matau rezultatus to atsidavimo.
The same.
Aš irgi suprantu Fėją. Absoliučiai. jei atpachalinus darbe dar per kamščius reiktų į tą žmonių masę nert ieškot dovanų, idėjų ir t.t. Nafik. Nieko aš jau nenorėčiau.
Atsimenu kai taip gyvenau.Ir džiaugiuos kad dabar nebereikia, galiu skirt laiko vaikams tiek kiek noriu, galiu sau, namams, užsiimti dalykais kurie teikia malonumą ir pilnatvę. Aišku, truktų babkių, eičiau ir dirbčiau ir viską daryčiau. Ale dzievaž vertinu, kad man nereik tempt mamuto namo.
Va, va. Butu tikras vargas. O dabar tai teikia malonuma. Ir ne tik dovanu ruosimas, bet ir daug kitu dalyku. Kai nereikia skubeti ir sekmadieni sakyti: Rytoj ir veeeeel i darba
Net prisiminti to nenoriu. Darbas sestadieniais, sekmadieniais, seminarai visokie, nervu tampymas ir pan. Bet tada dar vaiku nebuvo. Ir tai pavargdavau. O dabar su vaikais tai visai butu kaput. Tikrai nukentetu ir mokslai ir visa kita. Apie jokias treneruotes net kalbos nebutu. Iki 18val atidirbus, dar i trenke vezti? Suds. Vasara irgi... lakstytu tie vaikai kieme "bez dela".
Todel dekinga esu vyrui, kad nereikia man arti kaip arkliui, kad suteikia galimybe man buti su vaikais. Nors ir uzknisa jie daznai. Bet cia kitas klausimas.
Jokios padekos ateity uz ta savo atsidavima nelaukiu. Kiek cia beliko. 10 metu ir iseis is namu jau gal/isvaziuos mokytis ir pan.
Skaitau ir baltai pavydziu, kad jums gera but namie. Nu, as save pamenu, tai man buvo be galo nuobodu... Plius maisto gamyba man ner malonumas, tai tas namu puoseletojos vaidmuo man labai nelipo. Tiek, kad kantrybes viskam turejau zymiai daugiau... 
