Aš 5 metus pragyvenau su antru. Mano vaikui jis buvo daug geresnis, nei nuosavas tėvas.
Tai cia, matyt, labiau isimtis, nei taisykle.
Net jei mano vaikas neteisus butu, as neisivaizduoju, kaip svetimas diedas galetu ji barti.
Bet žinai, ne visi gi durneliai ar smurtautotojai. Jei moteris išteka antrą kartą, žmogus padorus ir moko vaiką tikrų vertybių gyvenime, tai ko čia pykt kad dalyvauja auklėjime?
Nemanau. Sakyčiau 50/50.
Mano sesers antrasis irgi su jos dukra visada elgėsi kaip su sava. Kai tėvas net per gimtadienius pamiršdavo paskambint.
Tai kad tas vyras normaliai elgiasi - vienas dalykas.
Bet, kaip Rasytee rase, vaikas vis tiek jaus, kad jis ne jo vaikas. Zinoma, taip ir yra. To nepakeisi. Bet, matyt, yra kazkas. Ne siaip sau vaikas jaucia diskomforta kazkoki.
Nzn, labai jau turetu tas vyras pasitikejima uzkariauti.
Dar pagalvojus.... Terezza, tavo pirmas buvo girtuoklis ir degradas. Tai jo fone bet koks kitas geras atrodys vaikui. Bet dabar daznai zmones skyriasi tiesiog.... del ambiciju kvailu ir pan. Tiesiog tarpusavio santykiai nesusiklosto, bet vaikams abu tevai geri buna. Ir cia bac, kitas dede ateina.
Dar pagalvojus.... Terezza, tavo pirmas buvo girtuoklis ir degradas. Tai jo fone bet koks kitas geras atrodys vaikui. Bet dabar daznai zmones skyriasi tiesiog.... del ambiciju kvailu ir pan. Tiesiog tarpusavio santykiai nesusiklosto, bet vaikams abu tevai geri buna. Ir cia bac, kitas dede ateina.
Vaikas tikrojo tėvo net neatsimena. Čia aš galiu įvertinti skirtumą.
Ne tame esmė. Svarbiausia, kad biologinė tėvystė pati savaime nereiškia nieko. Ir tikras tėvas vaiką tikrai mylėjo. Bet va iš svetimo dėmesys buvo kitoks. Kokybiškesnis.
Sutinku. Nereiskia. Statistikos nera. Procentaliai niekas nieko neirode.
Bet gal ne siaip sau pasakos apie pamotes (tas pats ir patevis) kuriamos. Liaudies ismintis byloja. Svetimas vaikas nebus mylimas kaip savas niekada. Aisku, uztektu gal, kad to vaiko tiesiog neskriaustu.