QUOTE(Fjell @ 2017 02 09, 23:59)
QUOTE(Fėja* @ 2017 02 10, 10:50)
SVEIKINUUU!!!!!!
Papasakok smulkiai, kaip kas kur kada
Kaip faina
Dabar dalinsimės vairavimo ispudziais ir patirtim
QUOTE(Fėja* @ 2017 02 13, 18:12)
Sveikos,
Dėkoju už sveikinimus!
Dingau kaip į vandenį, atsiprašau
Man po teisių tarsi sparnai išaugo: griebiausi daryti ir to, ir ano, ir trečio. Atrodo kažkoks apvaizdinimas atėjo, kad nėra jokių ribų, rėmų ar kažkokių
negaliu. Teisių išlaikymas suteikė daug vidinės stiprybės ir pasitikėjimo savimi, turint omenyje ne tik vairavimą. Man čia tokia bomba matyt dėl to, kad teises buvau laikiusi ir prieš 8 metus. T.y. ne laikiusi, o mokiusis vairuoti, bet prie egzaminų taip ir nepriėjusi. Ir nors tuos visus metus daugiau nebebandžiau, bet periodiškai sukirbėdavo koks kirminėlis, o aplinkinių klausimai spėdavo ir išerzinti. Ir tadam, išaušo diena, kai teisės išlaikytos
Beje, dar gamina, tai turbūt tik atsiėmusi patikėsiu, kad tai tiesa.
Rytoj išvykstu į kelionę. Viduj labai labai svajojau, kad iki jos išsilaikyčiau, bet po 2 neišlaikymo maniau, kad tai nebeįmanoma, jog nespėsiu. O dabar kraunuosi lagaminą ir žinokit taaaaip lengva širdy
Įsigyjant kelionę maniau, kad niekad nei vairuot neišmoksiu, nei slidinėt, bet nusprendžiau, kad šiais metais išsikelsiu sau daug iššūkių. Tai jei teises išsilaikiau, gal ir slidinėti pavyks? :ax Nuo ryt mėginsiu!
Na ir apie egzaminą. 3 laukimas nebebuvo toks vėžį varantis kaip pirmieji du, nes vietą gavau netikėtai ir niekam apie jį nepasakiau. Nusibodo, galvoju, po to pasakoti nelaimingą pasakojimą ir save dėl to graužti. Galvoju, pabandysiu tyliai, o jei nepavyks ir vėl - bandysiu iškart, kai tik gausiu vietą. Buvau apsisprendus eiti iki galo, net jei prireiks pasiekti rekordą!
Prieš egzą pravažiuoju su instruktorium. Turim pusantros valandos, viso Kauno neišanalizuosim, tai klausia kur noriu važiuoti. Sakau, kad būtinai į II ligoninės žiedą, Prūsų gatvę ir bent ratuką prasukti Vilijampolės mini gatvelėse. Taip ir padarom. Važiuojam, visko klausinėju (net to ką žinau - tikslinuosi
), prašau atidžiai paaiškint Prūsų gatvę, kad neišvažiuočiau į priešpriešinį ir t.t. Per pusantros val padarau 5 kritines. Iš šalutinio nepažiūriu į pagrindinį, paliečiu bortą ir pan. Ir vis tarsi
lekiu. Instruktorius sako, kad labai asė jaučiuosi, reik stabdyt arklius
Baigiasi pamoka, instruktorius sako: spjauk visas klaidas ir palik pas mane automobilyje. Regitron eik be tų kritinių. Ir neskubėk. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu...
Gaunu jauną nesimpatišką instruktorių ir savo savąjį forduka! Tradicinis klausimas: Ar tekę važiuoti su Fordu? Tradicinis mano atsakymas: Tik keletą kartų... Turbūt vienintelė akimirka egzamine, kai jaučiuosi kieta, nes viduje žinau, kad tai saviausia mašina iš važiuotų
Aš su ja mokiausi vairuoti tiek su senuoju instruktorium, tiek su dabartiniu.
Teoriniai klausimai: posūkių signalai, vairo stiprintuvas ir praktiškai parodyt po kapotų stabdžių skysčio vietą. Parkavinimasis: trečiąkart šoninis!!! Jooooo...
Prisiparkuoju nesudėtingai, bet po 2 karto nesėkmės neskubu ir pradedu manyt, kad priekis vėl per arti. Pavažiuoju atgal ir važiuodama atgal, pasirodo, buvau neištiesinus vairo, taigi užvažiuoju ant bordiūro. Pasidaro silpna, kojai įsimeta tikas - trūkčioja kaip nežinau kas
Įkvepiu, iškvepiu, taisausi ir galiausiai sakau JAU. Apsisukimas ribotam plote. Važiuojam. Iš Regitros kairėn - trečias dublis toks vienodas, kad atrodo jog tų dviejų lyg nebūta
Galvoje skamba instruktoriaus žodžiai: neskubėk, apgalvok. Šilainiuose ilgalaikis sustojimas, atbulinis įvažiavimas, Prūsų gatvę iš visų pusių/ Ten jaučiu vidinį triumfą, važiuoju taip pat kaip su instruktorium, tik įsitikinusi, kad tai darau gerai
Judam link Centro. Kokie penki važiavimai vienpusiuose-dvipusiuose eismuose. Susisuka galva ir vienoje gatvelėje, kurioje liepia sukt kairėn, nebežinau ar esu vienpusiam ar dvipusiam. Jaučiu kaip darosi silpna ir pikta ant savęs... Ką daryti??? Sukti iš kairės ar dešinės??? Bandua jungti logiką: jei neužfiksavau, ko gero bus dvipusis, nes vienpusio ženklą būčiau pamačius. Suku iš dešinės. Egzaminuotojas kažką pasižymi pas save, man jau visai nebelinksma...
Važiuojam link stopo, vėl šioks toks pasimetimas, nes mašinų nėra daug, bet visos lekia lyg patrakusios ir mažiausiai dukart suabejoju ar jau tinkamas laikas važiuoti, ar toliau praleidinėti (man šalutinis). Po trečio suabejojimo bandau giliai kvėpt-iškvėpt ir pasirodžius ilgesniam tarpui raunuosi važiuoti. Greit pamatau vėl ATLEKIANT mašiną, egzaminuotojas vėl kažką žymisi ir man vėl labai baisu. Važiuojam link Regitros. Mąstau, kad nevažiavau NĖ VIENU žiedu. Pradedu galvoti, kad egzaminuotojas visgi simpatiškesnis nei atrodė pradžioje - matyt dėl to, kad nevažiavom žiedais
Jau visai šalia Regitros, kai reikia sukt kairėn, pagrindiniu važiuoja didelis srautas. Buvo mažas tarpas, bet labai mažas, tai stovėjau toliau, vis galvojau apie instruktoriaus žodžius, kad turi būt saugus atstumas, neužtenka tiesiog tarpo. Man iš paskos įkyriai pypsi. Noriu pritrėkšt tą vairuotoją, bet net nusikeikti negaliu, nes bus gėda prieš egzaminuotoją.
Grįžtame į aikštelę. Sustojam. Egzaminuotojas sako: pradėsiu nuo gerų dalykų, nes blogų daugiau. Nebesusigaudau situacijoje, esu 100 proc. užtikrinta, kad neišlaikiau, bet kur - dar nežinau
Ima lyg juokas, lyg pyktis, pusiau girdžiu ką kalba egzaminuotojas, pusiau paskęstu savo galvojimuose, kad gal niekada neišlaikysiu ir staiga pasigirsta ryškus klausimas: Fotografuositęs šiandien ar kitą kartą? Kąąąąąą? - klausiu. Sveikinu, išlaikėte, 7 nekritinės, turbūt turit angelą sargą
NA JŪS PAVAROT - sakau, reikėjo iškart sakyti, kad išlaikiau
O toliau fotografavimasis su šypsena iki ausų ir tik vėliau sužinojimas, kad teisėse negali būt foto su dantim
Persifotografuoju, užpildau dokumentus, susimoku ir iš laimės jau nebepaeinu, linksta kojos, išsikviečiu taksi, o kelionės pabaigoje taksi vairuotojas sako: Jei nekalbėtumėt lietuviškai, tikrai nepagalvočiau, kad esate lietuvė. Dar nesu mačiusi tokio laimingo lietuvio...
Aš laiminga be galo!!! Mergaitės, ačiū, kad buvot kartu, kad palaikėt, patarėt, dalijotės patirtimi. Labai džiaugiuosi, kad besimokydama buvau čia - Jūs didelis atradimas ir už visas išlaikiusias laaaaabai džiaugiuosiю
Dabar prasdideda svajonės apie Mini cooper - tikiuosi, kad šiais metais pavyks nusipirkti, o pirmiausia, sutaupyti
azen, vienintelis patarimas - nesustok ir nedaryk pertraukų. Aš turėjau 2.5 sav. tarpą ir po jo vairuodama jau keistai jaučiausi. Tikiu, kad dar didesni tarpai būtų pristabdę motyvaciją. Ir tai normalu. Juk tai nauja patirtis mūsų gyvenimuose, o įprotis išsiugdomas tik praktikuojant. Jei tai apleidžiame, apleidžiamas ir įprotis. Pati vienu metu nelabai turėjau pinigų, nes teisės beveik tiesiogiai tapo auksinėmis
net vieną savaitę net nepietavau, bet bent kartą per sav. ėjau vairuot. Tikrai jau ir verkti norėjosi, ir keiktis, nes toks nervas ėmė, kad tai ir kainuoja be proto daug, ir laiko atima, o negana to - rezultatas vis tiek atrodo nepasiekiamas. Bet dabar galiu pasakyti, kad šviesa yra kiekvienam tunely
Sėkmės tau!