QUOTE(Erendira @ 2017 12 06, 14:46)
Plintusą pamenu... gaila, kad žiauriai nereta situacija, kai suaugusieji norėdami paveikti vieni kitus, manipuliuoja vaikais.
Išklausiau Keplerio Triušių medžiotoją, na, man vietomis pritrūko skonio, t.y. buvo visais neskoningų vietų... Ankstesnės knygos man patiko labiau
Plintuso klausydama irgi pagavau save su mintimis, jog laimė, kad daba jau gal ir visuomenė ne taip abejingai žiūri, ir pagalbos tokiu atveju yra. Bet paskui supratau, kad gi nelabai kas pasikeitė, pilna tokių situacijų ir dabar, deja. Tiesiog nesusiduriu su jomis - ir laimė, kad nesusiduriu.
Dėl Keplerio visiškai sutinku.
Dar perskaičiau 'Merginos su drakono tatuiruote' ketvirtąją dalį, pradėtą dar Larssono, baigtą kažkieno kito. Tai va pradžia labai įtraukė, o pabaiga šiaip sau. Per paprasta viskas patampa, nieko aiškintis nebereikia, viską kaip ant lėkštutės kažkas papasakoja.