Perskaičiau Simone de Beauvoir "Antroji lytis". Pirmas tomas skaitėsi taip sunkiai, kad maniau, kad nebaigsiu skaityti. Bet antras skaitėsi jau lengviau. Čia autorė jau savo pastebėjimus ir išvadas iliustruoja pavyzdžiais iš gyvenimo ir literatūros kūrinių, pvz., V. Woolf, Tolstojaus (konkrečiai "Karas ir taika"), dar kelių rašytojų, daugiausia prancūzų. Taip pat minimi ir kai kurių rašytojų (ar tiksliau jų žmonų) gyvenimo faktai, to paties Tolstojaus, V. Hugo.
Tiesa, kas šiek tiek suglumino, tai vertėjos "Vėtrų kalno" pavadinimo išvertimas: "Hiurlevano viršūnės". Aišku, jai teko versti iš prancūzų ir, kaip suprantu, iš tos kalbos jis gal taip ir verčiasi (aš, aišku, prancūziškai nemoku visiškai). Ir taip, dabar jau įvedus į googl'ą pavadinimą prancūziškai, iškart parodo lietuvišką knygos viršelį, o juk "Antroji lytis" pirmą kartą lietuviškai išleista, berods, 1996 metais. Bet kažkaip man tai labai užkliuvo...
QUOTE(nihilistė @ 2017 08 09, 18:52)
Tiesa, kas šiek tiek suglumino, tai vertėjos "Vėtrų kalno" pavadinimo išvertimas: "Hiurlevano viršūnės". Aišku, jai teko versti iš prancūzų ir, kaip suprantu, iš tos kalbos jis gal taip ir verčiasi (aš, aišku, prancūziškai nemoku visiškai). Ir taip, dabar jau įvedus į googl'ą pavadinimą prancūziškai, iškart parodo lietuvišką knygos viršelį, o juk "Antroji lytis" pirmą kartą lietuviškai išleista, berods, 1996 metais. Bet kažkaip man tai labai užkliuvo...
Įdomiai išversta... O ten buvo paminėta, kad tai Emily Brontė knyga? Jei taip, tai keista, kad vertėja nepasitikrino, nes "Vėtrų kalnas" lietuviškai jau 1961m. buvo išleistas.
Aišku, dabar su Google bepigu pasitikrinti per kelias sekundes. O gūdžiais 1996 metais tik retas namie kompiuterį turėjo
QUOTE(Helianta @ 2017 08 09, 22:44)
O gūdžiais 1996 metais tik retas namie kompiuterį turėjo
Tais metais nė negalvojau, kad turėsiu kompiuterį ir net mokėsiu (!) juo naudotis. O dabar kompiuterizuota iki ausų. Darbe, kai kyla problemų, kolegės pirmiausia kviečia mane. Aišku, į programinius dalykus nekišu nagų, bet funkciniuose dalykuose esu pažengus. Keista prisiminti tuos "gūdžius" laikus. Į temą: skaitau Dave Eggers, Ratas. Bauginančiai nuteikia "pilietinio ir socialinio skaidrumo" idėja. Siužetas intriguoja.
Prieš tai atsiverčiau Christopher Harris, Bizantijos eunuchas. Stebiuosi, kad įveikiau 60 puslapių. Jei būtų rašęs Mika Waltari, gal būtų kažkas išėję... Taigi, jau ne pirma nuograuža šiais metais.
Baigiau skatyti angliskai Kirsten Gier sapnavimu trilogija. Nu smagi, idomi, vertimas geras, tikiuosi, kad jei isvers i lietuviu is vokieciu irgi bus geras. Zodziu buvo smagu skaityti...dabar nezinau ko griebtis, nes popierines, kurias noriu skaityt namie, reiks ziuret, ka turiu plokstuke
QUOTE(Helianta @ 2017 08 09, 21:44)
Įdomiai išversta... O ten buvo paminėta, kad tai Emily Brontė knyga? Jei taip, tai keista, kad vertėja nepasitikrino, nes "Vėtrų kalnas" lietuviškai jau 1961m. buvo išleistas.
Aišku, dabar su Google bepigu pasitikrinti per kelias sekundes. O gūdžiais 1996 metais tik retas namie kompiuterį turėjo
Aišku, dabar su Google bepigu pasitikrinti per kelias sekundes. O gūdžiais 1996 metais tik retas namie kompiuterį turėjo
Na, Bronte sesrys buvo paminėtos šiek tiek anksčiau ir bent jau man dėl to ir kilo klausimas ar "Les Hauts de Hurlevent" nebus "Vėtrų kalnas" Pacituočiau, ale tingiu tiek taipint
Pliusas tos knygos tas, kad kilo noras klasikos paskaityt, o tai retokai jau ją beskaitau Tik dar nežinau ką Pradėjau Gluchovskio "Metro 2033" ir nelabai ji man - nervina tie rusiški gyvenimiški, egzistencialistiški monologai ir dialogai...
Helianta, kreipiosi kaip į mūsų "prancūzę"
gal netyčia susidūrei su knygos "Cours methodique et general de composition" (Peterburgas, 1845) autoriumi M. Charles de Saint-Julien? Tituliniame puslapyje nurodyta, kad jis - Conseiller de Cour, leceur a l'Universite Imperiale de Saint-Petersburg, bibliothecaire au Musee Roumiantzoff et Chevalier de St.Stanislas. - (tik pirmos frazės nesuprantu) - ieškau kokios nors jo biografijos ir knygos parašymo aplinkybių, bet atsiremiu į prancūzų kalbą kokie nacionalistai tie prancūzai
Skaitau 'Moriartį", beje. Be knygų apie XIX a. gaidas mano gyvenime dar yra ir žmogžudysčių ir Dauntono abatija, beje
gal netyčia susidūrei su knygos "Cours methodique et general de composition" (Peterburgas, 1845) autoriumi M. Charles de Saint-Julien? Tituliniame puslapyje nurodyta, kad jis - Conseiller de Cour, leceur a l'Universite Imperiale de Saint-Petersburg, bibliothecaire au Musee Roumiantzoff et Chevalier de St.Stanislas. - (tik pirmos frazės nesuprantu) - ieškau kokios nors jo biografijos ir knygos parašymo aplinkybių, bet atsiremiu į prancūzų kalbą kokie nacionalistai tie prancūzai
Skaitau 'Moriartį", beje. Be knygų apie XIX a. gaidas mano gyvenime dar yra ir žmogžudysčių ir Dauntono abatija, beje
Bruksniuk, ka tik buvau pietu Prancuzijoje. Mano draugas lauzo liezuvi angliskai, bet kalba, uz tai kai ejome i jo kaimyno (kur rinkosi visas kaimas) gimtadieni, visiems buvau maloniai pristatyta, ka dis Lietuvos ir pirmas klausimas, o prancuziskai kalba? Tada draugas maloniai pasakydavo, ne nekalba, bet jei norit, gali kalbeti, lietuviskai, rusiskai, angliskai, ispaniskai ir daniskai, cia prancuzu veiduose dingdavo nacionalizmas
O as kazkiaip uzkliuvau uz seiniai pirktos knygos, "Gydmas spalvomis" Ted Andrews, visai kito tipo literatura ir be galo idomu, nes viska is karto taikai sau
O as kazkiaip uzkliuvau uz seiniai pirktos knygos, "Gydmas spalvomis" Ted Andrews, visai kito tipo literatura ir be galo idomu, nes viska is karto taikai sau
QUOTE(Brūkšniukas @ 2017 08 11, 13:40)
Helianta, kreipiosi kaip į mūsų "prancūzę"
gal netyčia susidūrei su knygos "Cours methodique et general de composition" (Peterburgas, 1845) autoriumi M. Charles de Saint-Julien? Tituliniame puslapyje nurodyta, kad jis - Conseiller de Cour, leceur a l'Universite Imperiale de Saint-Petersburg, bibliothecaire au Musee Roumiantzoff et Chevalier de St.Stanislas. - (tik pirmos frazės nesuprantu) - ieškau kokios nors jo biografijos ir knygos parašymo aplinkybių, bet atsiremiu į prancūzų kalbą kokie nacionalistai tie prancūzai
:
gal netyčia susidūrei su knygos "Cours methodique et general de composition" (Peterburgas, 1845) autoriumi M. Charles de Saint-Julien? Tituliniame puslapyje nurodyta, kad jis - Conseiller de Cour, leceur a l'Universite Imperiale de Saint-Petersburg, bibliothecaire au Musee Roumiantzoff et Chevalier de St.Stanislas. - (tik pirmos frazės nesuprantu) - ieškau kokios nors jo biografijos ir knygos parašymo aplinkybių, bet atsiremiu į prancūzų kalbą kokie nacionalistai tie prancūzai
:
Brūkšniuk, šitas? Tiks?
Сэн-Жульен, Шарль
https://ru.wikisourc...
Сен-Жюльен, Шарль
http://www.raruss.ru...int-julien.html
http://www.academia....
Ačiū rekomendavusioms Rasos Aškinytės "Glesum".
Nesulaukė ji "ilgojo" savaitgalio, nesulaukė - vakar vakare pradėjau, nors ir taupiau, bet šiandien jau ir pabaigiau.
Puikus stilius - paprasta, taupu, primityvoka net. Trumpi skyreliai pasikartojančiais pavadinimais. Vaizdžiai perteikta tolima praeitis - aisčių genties gyvenimas, ritualai, Gintaro kelias. Originalūs veikėjai.
Na ir, žinoma, žvaigždėmis žibantis viršelis.
Moteriška. Vietomis skausminga (po vaikų gimimo tapau labai jautri temoms apie nėštumus, gimdymus, kūdikius ir mažus vaikus).
Kas dar neskaitėte - rekomenduoju. Galiu ir savo paskolinti
Mane tai vasarą tradiciškai "ant klasikos" patraukia
Kelias lengvutes angliškos klasikos knygas "sugraužiau":
Eliza Haywood "Fantomina; or, Love in a Maze". Trumputė, nustebino skandalingu turiniu. Neįsivaizdavau, kad XVIIIa. Anglijoje tokias knygas galėjo leisti, o ypač dar kad moteris autorė
Ann Radcliffe "A Sicilian Romance" - vadinamosios "gotikinės literatūros" klasika. Irgi iš XVIIIa. Anglijos. Turbūt tų laikų vampyrinių istorijų atitikmuo. Sicilija, nuošali pilis-tvirtovė su "kraują stingdančiomis" paslaptimis, veikėjai - tik labai geri arba labai blogi, kitokių nėr Ir Sicilijos gamta, kaip vienas pagrindinių veikėjų, padedantis perteikti kitų veikėjų nuotaiką - ar tai būtų uolų labirintai, ar gūdūs miškai, ar audringa jūra, ar ramus slėnis. Mano mylima Jane Austen tokio tipo literatūrą (ir būtent Radcliffe kūrinius) parodijavo savo romane "Northanger Abbey".
P.G. Wodehouse "Jeeves in the Offing". Visiškai lengvutė knyga, skirta pakikenti. Iš kokio tuzino knygų apie XXa. pradžios Anglijos aristokratą geraširdį lengvabūdį Bertie Wooster ir jo eruditą liokajų Jeeves. Šios serijos knygas po truputį skaitinėju, kad neperdozuočiau ir kad ilgiau užtektų. O kai baigsiu, reiks žiūrėti pagal jas sukurtą serialą "Jeeves ir Wooster", kuriame eruditą liokajų vaidina Stephen Fry, o plevėsą Wooster - Hugh Laurie
matau, jau Dolitlė daug naudingų nuorodų rusų kalba įmetė
Nesulaukė ji "ilgojo" savaitgalio, nesulaukė - vakar vakare pradėjau, nors ir taupiau, bet šiandien jau ir pabaigiau.
Puikus stilius - paprasta, taupu, primityvoka net. Trumpi skyreliai pasikartojančiais pavadinimais. Vaizdžiai perteikta tolima praeitis - aisčių genties gyvenimas, ritualai, Gintaro kelias. Originalūs veikėjai.
Na ir, žinoma, žvaigždėmis žibantis viršelis.
Moteriška. Vietomis skausminga (po vaikų gimimo tapau labai jautri temoms apie nėštumus, gimdymus, kūdikius ir mažus vaikus).
Kas dar neskaitėte - rekomenduoju. Galiu ir savo paskolinti
QUOTE(nihilistė @ 2017 08 10, 19:00)
Pliusas tos knygos tas, kad kilo noras klasikos paskaityt, o tai retokai jau ją beskaitau Tik dar nežinau ką
Mane tai vasarą tradiciškai "ant klasikos" patraukia
Kelias lengvutes angliškos klasikos knygas "sugraužiau":
Eliza Haywood "Fantomina; or, Love in a Maze". Trumputė, nustebino skandalingu turiniu. Neįsivaizdavau, kad XVIIIa. Anglijoje tokias knygas galėjo leisti, o ypač dar kad moteris autorė
Ann Radcliffe "A Sicilian Romance" - vadinamosios "gotikinės literatūros" klasika. Irgi iš XVIIIa. Anglijos. Turbūt tų laikų vampyrinių istorijų atitikmuo. Sicilija, nuošali pilis-tvirtovė su "kraują stingdančiomis" paslaptimis, veikėjai - tik labai geri arba labai blogi, kitokių nėr Ir Sicilijos gamta, kaip vienas pagrindinių veikėjų, padedantis perteikti kitų veikėjų nuotaiką - ar tai būtų uolų labirintai, ar gūdūs miškai, ar audringa jūra, ar ramus slėnis. Mano mylima Jane Austen tokio tipo literatūrą (ir būtent Radcliffe kūrinius) parodijavo savo romane "Northanger Abbey".
P.G. Wodehouse "Jeeves in the Offing". Visiškai lengvutė knyga, skirta pakikenti. Iš kokio tuzino knygų apie XXa. pradžios Anglijos aristokratą geraširdį lengvabūdį Bertie Wooster ir jo eruditą liokajų Jeeves. Šios serijos knygas po truputį skaitinėju, kad neperdozuočiau ir kad ilgiau užtektų. O kai baigsiu, reiks žiūrėti pagal jas sukurtą serialą "Jeeves ir Wooster", kuriame eruditą liokajų vaidina Stephen Fry, o plevėsą Wooster - Hugh Laurie
QUOTE(Brūkšniukas @ 2017 08 11, 12:40)
Helianta, kreipiosi kaip į mūsų "prancūzę"
matau, jau Dolitlė daug naudingų nuorodų rusų kalba įmetė
QUOTE(Helianta @ 2017 08 11, 19:39)
Ačiū rekomendavusioms Rasos Aškinytės "Glesum".
Kas dar neskaitėte - rekomenduoju. Galiu ir savo paskolinti
Kas dar neskaitėte - rekomenduoju. Galiu ir savo paskolinti
Aš, aš norėsiu "Glesum". Vis akis užkliūdavo už šitos knygos. Kai sugalvojau nusipirkti, tai, aišku, suveikė kiaulystės dėsnis - baigėsi tiražas ir niekur jos nebeužtinku.
O gerai, kad nurodei serija su tuo liokajum reiks pasieiskoti
Sianakt vaziuosim ziureti "krintanciu" zvaigzdziu
Sianakt vaziuosim ziureti "krintanciu" zvaigzdziu
QUOTE(Alchemie @ 2017 08 12, 14:54)
O gerai, kad nurodei serija su tuo liokajum reiks pasieiskoti
Sianakt vaziuosim ziureti "krintanciu" zvaigzdziu
Sianakt vaziuosim ziureti "krintanciu" zvaigzdziu
aš tai trifidų dienas prisimenu ir kažko netraukia žiūrėt žvaigždžių