As jau buciau parskridusi, gal ir prisijungciau
QUOTE(klopedija @ 2017 07 25, 12:53)
Dalyvavome tik penkios. Kaip visuomet buvo smagu, bet norėtųsi suburti daugiau seniai regėtų temos narių. 
Nutarėme nedelsti ir skelbti meet`ą kitą šeštadienį, rugpjūčio 5 d., kokią 13-14 val. Nihiliste, Giluže, Gintarelia, Vitalija ir kitos... ką manote? Gal ir vilnietės kažką sumanytų? Laiką ir vietą bendram labui paderintume.
Nutarėme nedelsti ir skelbti meet`ą kitą šeštadienį, rugpjūčio 5 d., kokią 13-14 val. Nihiliste, Giluže, Gintarelia, Vitalija ir kitos... ką manote? Gal ir vilnietės kažką sumanytų? Laiką ir vietą bendram labui paderintume. Būtų smagu
Jei niekas nepasikeis, tai tikrai dalyvausiu
Pamačiau, kad Nihilistė parašėm tai labai nustebau ir puoliau žiūrėt, kokia čia proga. 
Retai ji čia pasisako, labai retai. Ir kitos retėja. 
Kaip tik galvojau, kaip būtų smagu susitikt , kai perskaičiau Klopedijos kvietimą kaunietėms. Pas mus tą dieną miesto šventė, lyg ir planavau parade dalyvaut, bet tokia proga paradą išbraukčiau iš dienotvarkės.
Retai ji čia pasisako, labai retai. Ir kitos retėja. Kaip tik galvojau, kaip būtų smagu susitikt , kai perskaičiau Klopedijos kvietimą kaunietėms. Pas mus tą dieną miesto šventė, lyg ir planavau parade dalyvaut, bet tokia proga paradą išbraukčiau iš dienotvarkės.
Man sąžinė vis baksnoja į šoną karts nuo karto, kad reiktų apie perskaitytas knygas bent ką nors parašyti... Tai gal prisibaksnos vieną dieną
Pabaigiau klausyti L. Ulickajos 'Jakovo laiptus'. Turbūt reikia šiek tiek laiko, kad įspūdžiai susigulėtų. Labai jau didelis, platus romanas. Ir tie įspūdžiai nevienareikšmiški. Ulickaja man visada patinka, patiko ir šįkart. Vienok šita knyga man sunkoka buvo, per daug laiškų ir kažko trūko.
Sveikos
Aš iš tų, retėjančių Stengsiuosi dažnėti
Tiesiog gyvenimas - toks sudėtingas dalykas: vasara, šventės, ilgos darbo dienos, trumpi savaitgaliai. Galvojau, kad ataskaitą parašysiu per atostogas, deja, nelemta, nes gavau dovanų seriją Сновидения Ехо ir niekaip negaliu nuo jos atiplėšti Ketvirtą dalį įpusėjau, pradėjau sapnuoti stebuklingai keistus dalykus ir iš vis rodos, kad gyvenu sapne, nes visi palnai ir norai subyrėjo, atostogos baiginėjasi, o į darbą jau pirmadienį. O kad būtų dar sudėtingiau gyventi nuėjau šiandieną į biblioteką ir per porą minučių susirinkau H. Howey "Dulkės", S. Green "Pusiau paklydęs" - būsiu dvi trilogijas užbaigusi O dar A. Ewing "Juodasis raktas", B. Peers "Kriptalo portalas", E. Watt "Popierinė princesė". Ir šitas visas noriu perskaityti dabar, iš karto Va, koks sunkus mano gyvenimas, nors persiplėšk, nors pradėk trumpinti įkėpimus ir iškvėpimus, kaip seras Šurfas Lonli-Loklis, kad liktų daugiau laiko knygoms.
Aš norėčiau dalyvauti susitikime Kaune
Aš iš tų, retėjančių
Stengsiuosi dažnėti Tiesiog gyvenimas - toks sudėtingas dalykas: vasara, šventės, ilgos darbo dienos, trumpi savaitgaliai. Galvojau, kad ataskaitą parašysiu per atostogas, deja, nelemta, nes gavau dovanų seriją Сновидения Ехо ir niekaip negaliu nuo jos atiplėšti
Ketvirtą dalį įpusėjau, pradėjau sapnuoti stebuklingai keistus dalykus ir iš vis rodos, kad gyvenu sapne, nes visi palnai ir norai subyrėjo, atostogos baiginėjasi, o į darbą jau pirmadienį. O kad būtų dar sudėtingiau gyventi nuėjau šiandieną į biblioteką ir per porą minučių susirinkau H. Howey "Dulkės", S. Green "Pusiau paklydęs" - būsiu dvi trilogijas užbaigusi O dar A. Ewing "Juodasis raktas", B. Peers "Kriptalo portalas", E. Watt "Popierinė princesė". Ir šitas visas noriu perskaityti dabar, iš karto Va, koks sunkus mano gyvenimas, nors persiplėšk, nors pradėk trumpinti įkėpimus ir iškvėpimus, kaip seras Šurfas Lonli-Loklis, kad liktų daugiau laiko knygoms. Aš norėčiau dalyvauti susitikime Kaune
QUOTE(SOFIJA5 @ 2017 07 28, 18:26)
Nūūūū! Bet tai kaip faina būtų! 
Vilnietės, nors kartą gyvenime kooperuokitės!
QUOTE(SOFIJA5 @ 2017 07 28, 17:26)
Aš norėčiau dalyvauti susitikime Kaune
Tikrai būtų labai labai faina ir malonu pagaliau susipažint Dar jei Alchemie galėtų, būtų dar geriau. O geriausia, jei jau važiuot, tai būriu, ane?
Knyginis smalsumas susipažinti su "keistais pavadinimais" ir liaupsinamais autoriais atvedė mane iki Dino Buzzati, Triušiai po mėnuliu. Po Etgar Keret apsakymų nesitikėjau, kad kažkas taip "užveš". Autorių stilius tarpusavy nepalyginamas, bet abiejų turinio gylis ir lakoniškumas... kaip čia pasakius... 
pritrenkiantis. Tikrai skaitysiu kitas Dino Buzzati knygas, gal net įsigysiu popierines. 
Beje, keli Buzzati apsakymai yra audio, pvz., https://www.listenno...enuliu-4-dalis/ Bet geriau skaityti.
pritrenkiantis. Tikrai skaitysiu kitas Dino Buzzati knygas, gal net įsigysiu popierines. Beje, keli Buzzati apsakymai yra audio, pvz., https://www.listenno...enuliu-4-dalis/ Bet geriau skaityti.
QUOTE(Mamce @ 2017 07 04, 15:03)
Gavau ir perskaičiau Radzevičiūtės "Kraujas mėlynas". Na, ką čia pasakius...
Manau, kad Sabaliauskaitė su savo "Silva rerum" užkėlė kartelę istoriniams romanams arba, tiesiog, įspaudė neišdildomą įdagą smegenyse. Kažkodėl norisi lyginti, nors gal ir visai nereikėtų. Kažkaip trūksta man įdomios istoijos, efektingo stiliaus. Stilius kažkoks savotiškas tikrai yra. Bet istorija, mano akimis, kiek nykoka. Bet kaip sako pati Radzevičiūtė: "Na ir ką su tokiais protėviais daryti?.. ". Manau ji bandė išsakyti smegenis spaudžiančią (arba tetulių spaudžiama) giminės istorijos epizodą (ne visų gi genialoginiame medyje galima rasti Livonijos ordino magistrą ar popiežių Aleksandrą VI). O kad jų kaip žmonių istorija pakankamai nyki, kaip tas Livonijos dangus ištisus metus, tai nieko čia nepadarysi. Yra užuominos, yra erdvė fantazijai, bet, iš esmės, trubūt pavyktų tą istoriją sutalpinti į keletą puslapių.
Žodžiu, suskaičiau greitai, galbūt genama noro pagaliau aptikti tą moterį, iš kurios gimė bent jau rašytojos šeimos atšaka, bet moteris taip ir nepasirodė O viena (na gerai, viena iš dviejų mot.lyties herojų), šmėkštelėjusių, knygos vidury... Oi, vos neišpasakojau vienintelio intriguojančio siužeto vingio
Manau, kad Sabaliauskaitė su savo "Silva rerum" užkėlė kartelę istoriniams romanams arba, tiesiog, įspaudė neišdildomą įdagą smegenyse. Kažkodėl norisi lyginti, nors gal ir visai nereikėtų. Kažkaip trūksta man įdomios istoijos, efektingo stiliaus. Stilius kažkoks savotiškas tikrai yra. Bet istorija, mano akimis, kiek nykoka. Bet kaip sako pati Radzevičiūtė: "Na ir ką su tokiais protėviais daryti?.. ". Manau ji bandė išsakyti smegenis spaudžiančią (arba tetulių spaudžiama) giminės istorijos epizodą (ne visų gi genialoginiame medyje galima rasti Livonijos ordino magistrą ar popiežių Aleksandrą VI). O kad jų kaip žmonių istorija pakankamai nyki, kaip tas Livonijos dangus ištisus metus, tai nieko čia nepadarysi. Yra užuominos, yra erdvė fantazijai, bet, iš esmės, trubūt pavyktų tą istoriją sutalpinti į keletą puslapių.
Žodžiu, suskaičiau greitai, galbūt genama noro pagaliau aptikti tą moterį, iš kurios gimė bent jau rašytojos šeimos atšaka, bet moteris taip ir nepasirodė
O viena (na gerai, viena iš dviejų mot.lyties herojų), šmėkštelėjusių, knygos vidury... Oi, vos neišpasakojau vienintelio intriguojančio siužeto vingio Gal kai susigulės, kitaip atrodys, bet kol šviežia norėčiau reabilituoti U. Radzevičiūtės Kraują mėlyną. Matyt, skonio reikalas man visai patiko, viena originaliausių skaitytų knygų. Su K. Sabaliauskaite nėra ko lyginti jų ir stilius visai skirtingas. Tai pirmoji U. Radzevičiūtė knyga, kurią skaičiau, man pasirodė artimas nedaugžodžiavimas ir visa persmelkiantis humoras. Ir šiaip pagarba autorei nelengva turėjo būti rinkti istorinę medžiagą šiam romanui. Skaitydama kartais ką nors pagūglindavau, bet mažai ką pešdavau, ko gero, autorė daugiausia rašytiniais ir spausdintiniais šaltiniais rėmėsi. Ir knygos struktūra (ar, kaip pati autorė sako, architektūraׅ) leidžia greitai irtis per tekstą.
Jei kada perleistų knygą, gal tik smulkias korektūros klaidas, daugiausia teologines, nepakenktų ištaisyti. Ne Šventoji Trejybė ar Šv. Trejybė, o Švč. Trejybė; ne mergelė Marija, bet Mergelė Marija; ne Šventoji Dievo Motina ar Šv. Dievo Motina, bet Švč. Dievo Motina; ne Vakarų bažnyčia, o Vakarų Bažnyčia.
Rekomenduoju. Ypač istorinio žanro mėgėjams.
Aš turtinga įspūdžiais iš nesenai perkaitytų Huxley Salos ir Vonneguto Motina naktis. Jei iš naujo skaityčiau Vonnegutą rinkčiausi būtent šį kūrinį. Po to jau ir prie Marso galima pereit Dar patiko išsami kone 15 psl Vonneguto kūrybos apžvalga, kurią parašė Liuda Petkevičiūtė. Dar kartą pasitvirtinau sau, kad mylių šį rašytoją ir dabar baisiai noriu Pianolos. Huxley irgi nenuvylė. Pirmą kartą skaičiau tokią idealios visuomenės utopiją. Sudėtingas kūrinys, autorius sukūrė tiesiog tobulą dvasinį, socialinį, ekonominį visuomenės modelį, bet panašu pats netiki, kad toks įmanomas. Daug budizmo filosofijos, pasitikrinau žinias, žodžiu man nebuvo nei sekundės nuobodu skaitant.
Dar patiko išsami kone 15 psl Vonneguto kūrybos apžvalga, kurią parašė Liuda Petkevičiūtė. Dar kartą pasitvirtinau sau, kad mylių šį rašytoją ir dabar baisiai noriu Pianolos. Huxley irgi nenuvylė. Pirmą kartą skaičiau tokią idealios visuomenės utopiją. Sudėtingas kūrinys, autorius sukūrė tiesiog tobulą dvasinį, socialinį, ekonominį visuomenės modelį, bet panašu pats netiki, kad toks įmanomas. Daug budizmo filosofijos, pasitikrinau žinias, žodžiu man nebuvo nei sekundės nuobodu skaitant.
Sveikos gyvos vasarą
Man buvo visiškas neskaitamėnesis. Kokią knygą bepaimdavau, nėjo skaityti, viskas atrodė nepaskaitoma, dabar darau išvadą, kadsmegenys buvo išvarvėjusios, o ne knygos nepaskaitomos.
Dabar, atrodo, tai baigėsi, tad su malonumu perskaičiau vintažinę indų rašytojo knygą. Joje intelektualas benamis bastosi po Kalkutą, patiria vargo, susipažįsta su įvairiais žmonėmis, patenka į sunkias situacijas, įsidarbina ir apsigyvena vienur, kitur, apmąsto Indijos vargšų ir apskritai Indijos padėtį. Man buvo labai įdomi ir stipri knyga.
Kita, kurią suskaičiau - Rutos Sepetys "Druska jūrai". Patinka man tokio turinio knygos.
Dabar skaitau "Metai Provanse" apie anglų porą, sumąsčiusią nebe atostogauti mylimam Provanse, o apsigyventi. Asmeniškai man per daug maisto kulto, smulkių produktų ir maisto aprašymų, tačiau šiek tiek vienu kampu pažinsiu Provancą ir prancūzus O šiaip knyga parašyta su lengvu humoru, atosotogoms ir vasarai kaip tik.
Man buvo visiškas neskaitamėnesis. Kokią knygą bepaimdavau, nėjo skaityti, viskas atrodė nepaskaitoma, dabar darau išvadą, kadsmegenys buvo išvarvėjusios, o ne knygos nepaskaitomos.
Dabar, atrodo, tai baigėsi, tad su malonumu perskaičiau vintažinę indų rašytojo knygą. Joje intelektualas benamis bastosi po Kalkutą, patiria vargo, susipažįsta su įvairiais žmonėmis, patenka į sunkias situacijas, įsidarbina ir apsigyvena vienur, kitur, apmąsto Indijos vargšų ir apskritai Indijos padėtį. Man buvo labai įdomi ir stipri knyga.
Kita, kurią suskaičiau - Rutos Sepetys "Druska jūrai". Patinka man tokio turinio knygos.
Dabar skaitau "Metai Provanse" apie anglų porą, sumąsčiusią nebe atostogauti mylimam Provanse, o apsigyventi. Asmeniškai man per daug maisto kulto, smulkių produktų ir maisto aprašymų, tačiau šiek tiek vienu kampu pažinsiu Provancą ir prancūzus
O šiaip knyga parašyta su lengvu humoru, atosotogoms ir vasarai kaip tik.
