QUOTE(Helianta @ 2017 06 30, 16:07)
nesk
aitei prieš kelerius metus (ok, prieš daug metų
), kai visos kartu skaitėme ir diskutavome?
Ne, neskaičiau nei jaunystėj, nei prieš kelerius metus
Gavau ir perskaičiau Radzevičiūtės "Kraujas mėlynas". Na, ką čia pasakius...
Manau, kad Sabaliauskaitė su savo "Silva rerum" užkėlė kartelę istoriniams romanams arba, tiesiog, įspaudė neišdildomą įdagą smegenyse. Kažkodėl norisi lyginti, nors gal ir visai nereikėtų. Kažkaip trūksta man įdomios istoijos, efektingo stiliaus. Stilius kažkoks savotiškas tikrai yra. Bet istorija, mano akimis, kiek nykoka. Bet kaip sako pati Radzevičiūtė: "Na ir ką su tokiais protėviais daryti?.. ". Manau ji bandė išsakyti smegenis spaudžiančią (arba tetulių spaudžiama) giminės istorijos epizodą (ne visų gi genialoginiame medyje galima rasti Livonijos ordino magistrą ar popiežių Aleksandrą VI). O kad jų kaip žmonių istorija pakankamai nyki, kaip tas Livonijos dangus ištisus metus, tai nieko čia nepadarysi. Yra užuominos, yra erdvė fantazijai, bet, iš esmės, trubūt pavyktų tą istoriją sutalpinti į keletą puslapių.
Žodžiu, suskaičiau greitai, galbūt genama noro pagaliau aptikti tą moterį, iš kurios gimė bent jau rašytojos šeimos atšaka, bet moteris taip ir nepasirodė
O viena (na gerai, viena iš dviejų mot.lyties herojų), šmėkštelėjusių, knygos vidury... Oi, vos neišpasakojau vienintelio intriguojančio siužeto vingio