Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

Ne, man pats tas nepaprastumas, begimas nuo tu pabaisu...visa atmosfera man baisi...lygiai kaip ir Slapta istorija, negaliu baigt skaityti, nes man neskanu, bjauru...nezinau, gal man tikrai reikia tik sladziu ir graziu pasaku mano vidinis kurinio interpretavimas ir estetikos jausmas susimusa ir vaizduote paskui kuria kazkokius kosmarus

E. St. J. Mandel 'Vienuolikta stotis'. Premijuotas romanas, tiek tikėjausi, o įspūdžio vis dėl to didelio nepaliko. Postapokaliptinis pasakojimas, kuris manęs nei įtikino, nei susimąstyt privertė. Patiko pradžia ir pabaiga, apie šias dienas. O skaitant tai, kas įvyko po (šiuo atveju gripo), vis mintyse iškildavo Kingo 'Dvikova', Cronino 'Dvylika' ir, žinoma, Walking dead
Šiuo atveju, matyt, siekta daugiau parodyti ne tai, kas vyko po, bet tai, kas prarasta. Bet man vis tiek šiaip sau.

Ei vilnietes, tai susimatom si penktadieni?

Peržiūrėjau savo vasario mėnesį perskaitytų knygų sąrašą ir supratau, kad knygų, kurias norisi paminėti yra vos trys. Viena jų - po nemažai metų skaityta Stephen King "Švytėjimas". Gal ir neatrodo jau tokia wow kaip atrodė kažkada, bet vis tiek knyga gera, manau verta pasilikti savo bibliotekoj - gal dar po kelių metų prie jos grįšiu Ir greitu metu planuoju skaityti tęsinį. Dėl viso pikto daug iš jo nesitikiu
Dar visai patiko Петр Бормор "Игры демиургов". Balsu juokiausi tik pačioj pradžioj, vėliau prie autoriaus stiliaus pripratau ir tik šypteldavau vietomis. Bet šiaip knyga nebloga, taip sakant, atspindinti gyvenimą su visomis jo kvailystėmis Tiesa, po kažkada seniai skaitytų Doncovos detektyvų knygos mane apskritai retai prajuokina.
Yuval Noah Harari "Sapiens. Краткая история человечества" ("Sapiens: A Brief History of Humankind") Pradžia patiko labai, vėliau kažkaip mažiau. Bet vis tiek knyga buvo įdomi. Nors vietomis man atrodė, kad autorius nelabai myli tuos homo sapiens Bet sutinku su juo - jie tikrai ne visada verti meilės

Gal ir aš pasisakysiu.
Водолазкин Е. "Лавр" . Man patiko, pirmiausia gražia kalba. Ne visai supratau, ko čia visi užsipuola tą vargšą Laurą. Aš kada nors gal dar kartą visai norėsiu jį dar paskaityti. Mielas tas Lauras.
Paskui skaičiau T. Severin "Sindbado kelionė". Severinas pastatė Sindbado laikų laivą, o tai buvo ne bet koks , o "susiūtas" laivas ir pakartojo jo kelionę. Labai įdomiai parašyta, malonumas skaityti. Nors ir smulkiai išdėstyta, bet tos techninės detalės irgi labai patraukliai pavaizduotos, o kur dar nuotykiai. Ne visiems taip sekasi aprašyti keliones. Skaitydama prisiminiau J. Senkevičiaus knygas "Su Ra per vandenyną" ir dar kitą, ir užsimaniau paskaityti jas dar kartą.
J. Irving "Viename asmenyje". Senokai jau skaičiau ką Irvingo, ir pataikiau savotišką temą. Homoseksualų, translyčių gyvenimas. Jei būtų kito autoriaus parašyta, vargiai būčiau skaičius, bet šitas kaip visada, sugebėjo įtraukti, vietomis pasijuokiau. Nebūtų Irvingas.
J. Robotham detektyvas "Įtariamasis". Nenuvylė, skaitysiu ir kitus du serijos detektyvus.
Cormac McCarthy "Laukinių arklių pakerėti". Va čia tai buvo malonumas, bus metų atradimas. Anotacija neapgavo, "nuostabaus grožio ir subtilios poetinės kalbos romanas". Iš tikrųjų, labai gražu, ir pagrindinis herojus sužavėjo. Knygos atmosfera tokia kaip iš senų filmų apie indėnus, ar greičiau, kaubojus. Ieškosiu ir kitų jo knygų, gerai, kad yra išverstos.
J. Trollope "Marčios". Perskaičiau, po arklių buvo labai prėska, bet šiaip taip įsitraukiau. Ir vis tiek likau tokia abejojanti, nežinau ar duoti dar autorei šansą pasitaisyti, ar trinti jos knygas lauk iš skaityklės. Nežinau, ar čia anytos ir marčių tarpusavio bendravimo problemos iš tikrųjų jau tokios baisios ir tik man nesuprantamos, ar autorė perdeda.
Lentynoj prieš akis vis šmėžavo J. Wals "Neprijaukinti arkliai". Pavarčiau, ir čia Teksasas, ir arkliai, prerijos, kaubojai. Pagalvojau, reikia neleist sau atvėst nuo tų įspūdžių ir paskaityt dar vieną apie arklius. Pradėjau ją, bet oi oi, kol kas toloka iki Makarčio. Tikiuosi dar įsijausti ir atrasti knygos žavesį.

As megaujuosi Gary

E. St. J. Mandel 'Vienuolikta stotis'. Premijuotas romanas, tiek tikėjausi, o įspūdžio vis dėl to didelio nepaliko. Postapokaliptinis pasakojimas, kuris manęs nei įtikino, nei susimąstyt privertė. Patiko pradžia ir pabaiga, apie šias dienas. O skaitant tai, kas įvyko po (šiuo atveju gripo), vis mintyse iškildavo Kingo 'Dvikova', Cronino 'Dvylika' ir, žinoma, Walking dead
Šiuo atveju, matyt, siekta daugiau parodyti ne tai, kas vyko po, bet tai, kas prarasta. Bet man vis tiek šiaip sau.

Man irgi. Neseniai perskaičiau ir visai nepaliko jokio įspūdžio. Standartinio tipo postapokalipsė, prėska. Nejaugi taip ir bus?  

tikiuosi nesužinoti

Aš visom keturiom už Kas dar?

Baigiau R. Gary "Gyvenimas pries akis"...visa knyga dziaugiausi "Dievu misko" tipo jumoru, vaiko samprotavimu, kalba, kai paskutniuose puslapiuose uzgriuvo begaline gela, liudesys ir beviltiskumas...bet vis tiek labai patiko. Verteja labai gerai padirbejo
Zis, auuu, Shusha?

Labos
Perskaičiau M. Meyer "Sindė. Mėnulio kronikos". Daug nesitikėjau, nes anotacija pristatė istorija kaip modernią pelenės versija, bet iš originalios pasakos teliko pamotė, įseserės ir princas. Siužetas originalus ir fantastinis. likau sužavėta ir laukiu tęsinio
Dabar skaitau Holly Black, Cassandra Clare :Magisteriumas. Geležies išbandymas". C. Clare jau gerai pažįstama autorė, todėl kol kas tikrai įtraukianti knyga. o pradžia išvis nuostabi, nes privertė kikenti, bet siužetas...na labai jau viskas girdėta, skaityta...ir netgi traukia link Poteriados.

Mažasis serga, negaliu palikti.

Oi, kaip noooooriu Paskolinsi?

Beje, vakar padariau skubia apklausa telefonu, Alchemie, be manes ir taves niekas daugiau negali. Reikia galvoti kita data. Gal kita penktadieni? Ka manot?