Šitą ir aš planuoju susirast. Pykstu, kad knygų mugėj nepirkau. Kita vertus, nebenoriu apsikrauti nepatikrintomis knygomis, jau ir taip draugės gąsdina vaizdais, kas bus, kai numirsiu
Aš po Cabre ilgokai
šūdeliavau, kaip labai taikliai pasakė viena forumietė. Visiškai nelipo ,,Trečiasis balsas", jį ir dar kelias knygas įpusėjau ir numečiau. Širdis kiek atsigavo skaitant
G. Green ,,Kelionės su teta". Tiesiog smagi, sąmojinga, neįpareigojanti knyga. Nėra taip, kad negalėčiau paleisti iš nagų, bet vakare su malonumu pasiimu perskaityti porą skyrių.
Dar smagiai per porą valandų perskaičiau
Nesbo ,,Kraujas ant sniego". Na, turi kažką tas Nesbo... Šiaip nesu tokio žanro mylėtoja, šypsausi skaitydama iš sentimentaloko herojaus, iš tų susišaudymų, bet šypsausi atlaidžiai
Man atrodo, kad jis tą
žaibiško trilerio žanrą atkalė tobulai. Tarp kitko sugalvojau detektyvų/trilerių įvertinimo modelį, žmoniškai kalbant, kaip sužinoti, ar verta skaityti. Jei per 50-100 psl. nėra nė vieno sakinio, kurį norisi pacituoti, gali mesti į šalį ir pamiršti. Tai gali būti ir palyginimas, ir sąmojis, ir ... bile kas, tiesiog vieta, kur stabtelėji, pastebi. Patikėkit, kiek knygų lekia per petį