QUOTE(Erendira @ 2017 01 19, 10:18)
buvau įpratinta gerbti knygas (jokių kampukų lankstymų, rašymų, net atverstos knygos "apvožimų"),
iš manęs šito lyg ir nieks nereikalavo, bet man tai visad atrodė savaime suprantamas reikalas. Niekad nekilo mintis lankstyti kampukų, o jau kad knygoj kažką rašyt..
Augau tokiu metu, kai tų knygų buvo mažai. Kiekviena parnešta knyga buvo įvykis ir didelis džiaugsmas
Saugot reikėjo, nes ir skaitomos gi buvo po n kartų
Papildyta:
QUOTE(Brūkšniukas @ 2017 01 19, 10:30)
mano darbe labiau džiaugiamės knygomis, kurias daug kas "paturėjo" - antspauduotos, su nuosavybės įrašais, dovanojomo įrašais...
antspaudai ir dedikacijos kitas reikalas. Aš kalbu apie visokias pastabas paraštėse ir pribraukymus. Kartais bibliotekinėje knygoje randu visokių komentarų puslapiuose, pabrauktų frazių su šauktukais ir pan. Man labai nepatinka tokie dalykai.