Paskutinių savaičių "įvykiai"
William Styron "Sofi pasrinkimas" Įspūdis nevienareikšmis. Iš esmės, man atrodo, kad autorius nesusitvarkė su užmoju ir apimtimi. Yra labai gerų vietų ir yra tų gerų vietų visai nevertų... Daug apžiota (koncentracijos stovykla / Lenkijos pasipriešinimas / destruktyvūs vyro ir moters santykiai / spuoguoto jaunuolio svajos, čia be šalutinių linijų) ir... pritrūkta kvapo... Knygą klausiau (įskaitytą Knizevo) kaip skiautinį - tai nykokoki autoriaus (lytiniai) išgyvenimai, tai sukrečiantys ir stiprūs Sofi pasakojimai, tai sausi "istoriniai/filosofiniai" intarpai, kažkokie neorganiški ir stabdantys veiksmą. Antra vertus, kaip minėjau, yra daug puikių, stiprių vietų / išgyvenimų / pasirinkimų, Yra neišvengiamos dviejų, kiekvieno savaip sužalotos dvasios žmonių pabaigos nuojauta, nes nei vienam, nei kitam dėl savų priežasčių negresia "ilgai ir laimingai"...
Madeleine Miller "Kirkė". Kažkuria prasme priešingybė - nelabai didelės apimties, bet labai turtingas pasakojimas. toks taupus bet daug pasakantis stilius. Vaikystėje graikų mitus skaičiau vietoje pasakų, todėl šita istorija man prie širdies. Ir šiaip, labai graži.
Lauren Groff "Moiros ir furijos". Skaičiau iškart po "Kirkės" ir pirmoji dalis "Moiros" pasirodė blankoka. Bet, antroje dalyje "Furijos" paaiškėjo, kad moterų gyvenimo istorijos kažkokios spalvingesnės...
Bet vis gi manau, kad daugiau nebeskaitysiu šio autoriaus. Trijų knygų užtenka, kad susidarytum nuomone, jog tai ne tavo autorius, ar ne ?
