Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

Va kaip įdomiai! Aš “Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau” norėjau prie nusivylimo priskirt. Man tokia muilo opera pasirodė, kaip Meksikiečių serialas 😀

Sveikos, po tokio smagaus susitikimo ir nuotykingo grįžimo namo, priverčiau save ne čiupti gautąją knygą ir skaityti, o rašyti ataskaitą. Tris valandas rašiau, rašiau, rašiau, kol visas 2019 metų knygas surašiau. Prisiduodu

Esu sukrėsta, tačiau, ko gero, įgaunu pagreitį ir 2019 metais perskaičiau 221 knygą Iš jų lietuvių autorių 14 knygų ir 8 rusų kalba.

Metų ataskaita

Metų knygos bus dvi, nes niekaip neapsisprendžiu - Madeline Miller „Kirkė“ ir Marianne Fredriksson „Simonas ir ąžuolai“. Prisipažinsiu, kad turiu išankstinį nusistatymą prieš giriamas knygas ir autorius. Taip buvo ir su M. Miller. Tačiau, gal buvo tinkamas laikas, vieta, aplinkybės (penktadienio vakaras, patogi sofa ir puodelis arbatos ), gal tai tiesiog mano knyga. Perskaičiau per vakarą, neatsitraukdama, vienu ypu, tiesiog sugėriau ir supratau ją, Kirkę, ir ašarą nubraukiau, ir pakylėta pasijutau. Žodžiu, man labai patiko.
O perskaičiusi "Simoną ir ąžuolus" kelias naktis sapnavau košmarus, sunki, klampi ir tuo pačiu stebuklinga, mistiška knyga. Daug joje visko ir aš ją ilgai nešiosiuos širdyje ir karts nuo karto permąstysiu ir prisiminsiu. Tokia knyga, kuri išlieka.

Metų serialas - Роджер Желязны „Хроники Амбера“ - kalėdinė draugės dovana. Du tomai nepaprastos, spalvotos, kvapą gniaužiančios fantastikos.
“
Metų lietuviškoji - Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ - nes parašyta gražiai ir aštriai, nes nenudailinta, nes kelia klausimų, nes graudina ir jaudina, ir piktina, nes nekantriai laukiu tęsinio, net ir suvokdama, jog bus tik blogiau Ir jūsų atsiliepimų laukiu

Metų detektyvas - Jørn Lier Horst „Urvinis žmogus” - nes dvi tyrimo gijos gražiai ir tolygiai vyniojosi, nes įtraukė ir buvo baisu ir labai įdomu ir dėl temos apie vienišus žmones ir galimybę suvokti, kad taip tikrai gali būti, nes žmonės svetimi, šalti ir abejingi, nes ši knyga kažkas daugiau nei detektyvinė istorija. Sunku aprašyti detektyvą, neišduodant intrigos, todėl nuoširdžiai rekomenduoju perskaityti

Metų malonumas - Maria Parr "Vaflinės širdelės" - nes buvo tikras grynas malonumas ją skaityti, nes ir juokiausi, ir verkiau.

Metų fantastika - Генри Лайон Олди "Путь меча́" - kartais knyga iš pirmo karto nepasiduoda, jauti, kad gera, tačiau nesiskaito nors tu ką. Susidraugavau su "Путь меча́" iš antro karto ir susižavėjau. Neįprastas, daugiasluoksnis pasaulis su savo mitologija, istorija, daug detalių, vardų, nepaskubėsi skaitydamas. Todėl kada nors skaitysiu dar kartą. Būtinai.

Metų jausmingoji - Gail Honeyman „Eleonorai Olifant viskas gerai”
- nes sujaudino mano širdį Eleonora.

Metų linksmiausioji - Nick Spalding "Riebus šansas" - tikiu, kad kam nors ši knyga pasirodys nuobodi ir visai nejuokinga, tačiau aš vietomis balsu kvatojausi, negalėdama susilaikyti. Todėl nesvarbu, kad paprasta, banali, grubi ir nuspėjama. Juoko ašarų buvo ir todėl ji linksmiausioji

Metų mano - Gabriel Barylli "Balerina" - stilius rašymo mano. Visiškai man nepažįstamas ir svetimas pasaulis ir detektyvinė linija nei šiokia nei tokia, o knyga mano. Tiesiog. Kiekvieną sakinį skaičiau ir džiaugiausi.

Metų nusivylimai - Lars Kepler "Žaidimų aikštelė" ir Tess Gerritsen "Nakties forma" - Kepler, nes žiauru ir net nesupratau, kam tokią knygą rašyti, Gerritsen, nes na reikia sąžinės turėti ir nerašyti tokių pievų.

Kitos patikusios, atsitiktine tvarka:
1. Stefan Ahnhem “Beveidės aukos” - skaitau daug detektyvų ir daug jų pamirštu o šis įsiminė. Sugalvoti dar taip reikia išmaniai keršyti;
2. Monica McInerney „Lemtingas laiškas“ - linksma nuotaikinga istorija;
3. Brandon Sanderson "Miglos vaikai. Iškilimo šulinys ir Amžių didvyris" - įspūdingas pasaulis ir gera teisinga pabaiga;
4. Karen Swan „Tobula dovana“ - šiltas jaukus pasakojimas;
5. Penny Vincenzi "Pagundų metas" - gaila, kad baigėsi, nuostabi šeimos saga;
6. Fredrik Bachman "Čia buvo Brita Marija" - dar viena įtraukianti istorija, kurioje reikia nerti gilyn ir pamatyti, ir patikėti;
7. Andrius Tapinas "Prezidentas" - o man patiko ;
8. Noah Gordon "Šamanas" - taip visko joje daug;
9. Hannah Rothschild "Meilės neįmanomybė" - ir vėl visko daug, meno, maisto, istorijos, tačiau skanu ir praturtina;
10. Gintautas K. Ivanickas "Tamsa ryja tamsą: Umbros kronikos" - gėris ir dar lietuviškas [SIZE=1]

Nu va, reiks ir man tada Umbros kronikas, iki Miglu vaiku dar nepriejau, ir Kirkes noriu ir Radzevicius "Drakonai ir zuvys" mamamia

Umbros ir aš užsimaniau, varau į knygyną 🥰 o jei nori Miglu vaikų, tai visą trilogiją turiu

Sofija, o šis detektyvas ne iš serijos? Galima kaip atskirą skaityt?

Umbros kronikos mano. Galiu paskolinti


Knygynas nepadės Autorius pats išleido knygą, pagarba jam, ir pats platina.
Darom susitikimą ir tarkitės su Alchemie, kuri pirma skaitysite


Detektyvas iš serijos. Ir man pirmosios dvi net nelabai patiko (Medžiokliniai šunys ir Uždaryta žiemai), o Urvinis žmogus net labai labai Drąsiai gali skaityti kaip atskirą knygą, aišku, kažkokių užuominų bus, tačiau autoriui su asmeniniais veikėjų santykiais nelabai sekasi, stipresnė profesinė linija ir įtikinama.
Jeigu perskaitysi, būk gera, parašyk atsiliepimą. Įdomu sužinoti, ar ši knyga tik mane užkabino, ar ir kitoms patiks.

Jaučiuosi lyg neskaityčiau visai

Bandysiu, kai užsimanysiu detektyvo




Nūūūū ir aš taip pat jaučiuos

Tiesiog aš daug lengvų knygų skaitau ir dar tikriausiai greitai skaitau

Nagi, paskaičiuokime, šiais metais perskaičiau 4 knygas, iš kurių viena Karen Swan "Žvaigždės virš Romas" na jau toks lengvas skaitaliukas 500 puslapių į vieną vietą.

Metus pradėjau Michel Bussi "Laikas yra žudikas" - gal dėl pavadinimo, gal kad pas mus už lango liūdna, o ten, knygoje, saulė ir Korsika, Bussi mano akyse reabilituotas. Man patiko. Metų trileriu nebus, tačiau susiskaitė smagiai. Mėgsta jis neįtikėtinai išnarplioti istorijas, už tai ir nepatikdavo man, tačiau šį kartą įtikino.

Елена Малиновская "Охота на нечисть" - iš aprašymo kažkaip nesupratau, kad tai antra serijos knyga. Lengva fantastika, laikotarpis lyg ir viduramžiai, daug prostitucijos ir vagių, elfai, demonai, šventikai ir knygos herojė metomorfė katytė Tefna, kuri vis kažkaip nesėkmingai įsivelia į pavojingas istorijas ir turi gelbėti savo gyvybę. Tęsinius skaitysiu. Įdomu, kaip toliau susiklostys Tefnos gyvenimas.

Karen Swan jau aptariau.

Naomi Alderman "Galybė" - kartais perskaičius knygą negaliu pasakyti, kaip aš ją vertinsiu po metų ar kitų. Istorijos idėja ir pateikimas įdomūs. Tačiau na tikrai per daug sekso ir smurto scenų, nors gal pasauliui verčiantis ir negali būti kitaip Pats pasakojimas man kažkuo priminė Justin Cronin trilogiją. Šiuo metu jaučiuosi pasimetusi ir nežinau, ar man ši knyga patiko, ar vis dėlto man nuo jos bloga. Reikia, kad susigulėtų, o kad linksmiau pasidarytų, pradėsiu skaityti Макс Фрай "Так берегись" - aštuntoji ciko"Сновидения Ехо" knyga. Jau taip pasiilgau Frajaus

Na, ir įsiplepėjau šiandieną

o kada jūs skaitot Sofija, dieną, vakarais ? Maži vaikai, buitis ne? Nes man tikrai neįsivaiduojama

Tai aš suprantu Man tai būna kartais tiesiog neskaitadieniai, o ir aš tikrai ne taip greit skaitau

Greita Man tai nesiskaito kol kas

Taigi tu ją tik vakar gavai Tikrai greita

Na ir gerai - reikia kartais Mažiau skaitysi Man irgi būna - įsiplepu kartais

Aš ne Sofija, bet galiu pasakyt kaip man pavyksta daug skaityti. Aš nežiūriu TV. Mano TV būna youtube, bet ir tai stengiuosi žiūrėti ribotą laiką. Jeigu ne jis ir ne Instagram, sutaupyčiau dar kokias 1-2 valandas. Mano darbas toks, kad aš galiu sau leisti skaityti knygas. Vieną dieną daugiau, kitą mažiau, bet paskaitau. Plaunu indus, tvarkausi, gaminu valgyt - klausau audio knygų. Vakare vietoj TV - knyga. Aš vaikų neturiu - taip. Bet manau, jeigu yra noro - ieškai galimybių. Jeigu nėra - pasiteisinimų. Nieko nenoriu įžeisti, bet man šiek tiek keista, kai žmonės, sužinoję kiek perskaitau knygų, sako, kad nieko neveikiu, tik skaitau. Kiekvieno skaitymo tempas, galimybės ir poreikiai skirtingi. Kažkas gali sau leisti skaityti daug. Kažkas negali. Aš asmeniškai tik džiaugiuosi, kai yra kas perskaito gerokai daugiau už mane - yra kur lygiuotis Nors, manau, tiek knygų, kiek perskaitau dabar man yra gerai. Bet nesvarbu kiek knygų per metus įveikiam, svarbu, kad jos po savęs kažką palieka