Su Naujais Metais! Man visai patinka mintis, kad tai - 2020 Viešpaties metai, o pelių, žiurkių ar dar kaži ko. Tad apsidžiaugiau beveik ta tema radus Užkalnio tekstuką. Verta prisiminti, kad visokiausi "tikėjimai" iškyla tada, tai nėra į ką atsiremti, kai valstybės ekonominė ir moralinė padėtis prasta.... tada tikima horoskopais, aiškeregiais, pranašais, akmenų galiomis, Taro kortomis ir t.t.
Šiais metais aš vėl skaičiau tai, ką reikia, o ne tai ką norėčiau. Ai ne, meluoju - tai, ką norėčiau aš klausiausi

o klausiausi (lenkiškai) Sapkovskio Raganiaus ir Hario Poterio, (rusiškai) Jerome K. Jerome apsakymus (ypač apie kates) Gilbert Keith Chesterton ir Erle Stanley Gardner detektyvus. Tai dariau megzdama su kate ant kelių. Ji labai mėgsta megzti
Virtualiai skaičiau fantastų (atrodo) skelbtą šiurpių konkursą. Tai buvo puiku ir aš tikrai perskaitysiu jas dar kartą, vos tik rasiu, kur padėtos

Sekiau fantastų skelbtus įvairiausių žanrų sąrašus, o kadangi man patinka šiurpės, perskaičiau ir visiems rekomenduoju puikų lietuvišką siaubo romaną (kuriame nežinia kuriam nuvažiavo stogas - rašytojui, herojams ar skaitančiam)
Giedrius Vilpišauskas, Vėjas nuo jūros, 2017
Taip pat pasinaudojau proga ir iš autoriaus nusipirkau vieną iš pirmo (o jam tada atrodė - vienintelio) tiražo (nes leido pats) lietuvišką fantastinę knygą:
Gintauto K. Ivanicko, Umbra. Tamsa ryja tamsą, 2019
O radau šį rašytoją visai netyčia - tuomet nežinojau ir neskaičiau jo "Laumės akmens", tiesiog sudomino komentarai fantastų temoje, tada išvaizda, o tada dar pamačiau, kad mes mokėmės toje pačioje vidurinėje, iš kurios, mano nuoširdžia nuomone, nieko gero išeiti negali. O knyga gera - gerai sukalta, įdomūs herojai, gera istorija, faktai, detalės, nėra skylių ar pamestų linijų. Tikiuosi tęsinio, nes baigėsi įdomiausioje vietoje.
Besekdama fantastus sužinojau, kad bus leidžiamas fantastų žurnalas ir aš jau laiminta dviejų numerių (o antras labai gero storio) turėtoja.
Jau galima pamanyti, kad mano metai buvo detektyviškai fantastiški?
Su malonumu skaičiaus Gabrielės Giunterytės-Puzinienės "Vilniuje ir Lietuvos dvaruose 1815-1843" ir stengiausi įsiklausyti į šeimos santykius tarpusavyje, santykį į caro valdžią ir įvykius.
Ne visai - dėl darbo ir dėl mokslo aš skaičiau apie Kauno getą. Lietuvos žydų paveldas (labiau muzikinis, o muzikos istorija neįmanoma be žydų tautybės kompozitorių) jau seniai yra mano gretutinė tema, tad ir šį kartą, kai teko parengti ekskursiją apie Kauno geto sunaikinimą, ši "laimė" teko man. Tad vėl gilinausi apie tai, apie ką visai nenorėčiau žinoti ir pasakoti tai kitiems -o pirmą kart pasakoti teko Kauno žydų bendruomenės nariams. Laimė, kad mūsų "namai" - tai yra Petrauskų namai yra laimingi šiuo atveju - jie yra Pasaulio Tautų teisuoliai, karo metais išgelbėję žydaitę - smuikininko Danieliaus Pomeranco dukterį ir užauginę kaip savo, kol atsirado abu išgyvenę tėvai. Tad aš galėjau pakreipti istoriją apie viltį ir muzikus, apie tuos, kurie išgyveno, buvo išgelbėti ir vėl grojo. Nes tai baisi, protu nesuvokiama istorija.
Dėl kitų darbų skaičiau apie Balį Sruogą ir sužinojau, kad jis buvo švelnus šeimos žmogus, koncentracijos stovykloje, kur atsidūrė su kitais profesoriais (taip - ar rudas ar raudonas okupantas pirmiausia naikino išsilavinusius asmenis) sugebėjęs rašyti romatines dramas ir visai nerimtas komedijas. Išlikę jo laiškai šeimai yra tragiški, nes jis nebesusitiko nei su žmona, nei su dukra ir tiesiog papildė eilę tų, kuriuos sulaužė tas laikmetis.
Ir beveik savo malonumui skaičiau Nerijos Putinaitės knygas - kad galvoti, stebėti ir nieko nepriimti kaip normos ir "tradicijos", ir nepamiršti, kad mokslas ir menas dažnai naudojamas norint "išplauti" mąstymą. Deja, žmogaus gyvenimas trumpas, o dar trumpesnė atmintis, tad primesta nesąmonė gali labai greitai tapti "mes visada taip darėme".
Ir atrodo išsiplėčiau