Prieplauka, aš irgi neskaičius
QUOTE(prieplauka @ 2019 08 26, 20:55)
prasidėjo man atostogos pagaliau... imsiuos "Forsaitų sagos" 
taip, taip aš jos dar neskaičius 
taip, taip aš jos dar neskaičius O aš skaičius. Tik paskutinės dalies neskaičius. Bet noriu pakartoti.
Dabar skaitau B. Sanderson "Iškilimo šulinys". Pradėjau lietuviškai, bet taip nelipo, kad šiandien tęsiu toliau rusų kalba ir visai kitas įspūdis.
"Forsaitu saga" geris 
pamenu dziaugiausi, kad knyga stora
Skaitau Maas "Uzburto dvaro" trecia dali angliskai, nu Zis, kaip tau sekasi. Man jau darosi sunkoka, kazkaip istempta perskaiciau 300 is 600 (kaip skaitykle rodo)
Bet uz tai labai gerai dabar skaitom su dukra Lindgren, vis delto nereali rasytoja, psichologe
pamenu dziaugiausi, kad knyga stora Skaitau Maas "Uzburto dvaro" trecia dali angliskai, nu Zis, kaip tau sekasi. Man jau darosi sunkoka, kazkaip istempta perskaiciau 300 is 600 (kaip skaitykle rodo)
Bet uz tai labai gerai dabar skaitom su dukra Lindgren, vis delto nereali rasytoja, psichologe
QUOTE(prieplauka @ 2019 08 26, 20:55)
prasidėjo man atostogos pagaliau... imsiuos "Forsaitų sagos" taip, taip aš jos dar neskaičius
taip, taip aš jos dar neskaičius Koks gerumas tavęs laukia
Nepaprastai puiki knyga
Nu uzbaigiau as trecia dali "Uzburto dvaro", nezinau, ar noriu 4 dalies, kuri zadama galvojau ar imti man sitos autores kita trilogija, ar geriau Miglu vaikus, kuriuos irgi angliskai turiu
galvojau ar imti man sitos autores kita trilogija, ar geriau Miglu vaikus, kuriuos irgi angliskai turiu
Nu, kadangi turejau angliskai ir tik 200 psl. Perskaiciau ir 4 dali Uzburto dvaro
Kažkada kalbėjom, kokius buktuberius žiūrim. Atradau labai puikų žmogų, gal jūs jau ir žinot Literatūros kritikas.
O aš pildau išsilavinimo spragas ir skaitau jūsų apšnekėtą senų seniausią Donos Tart “Slapta istorija”. Ne skaitau, o klausau audio. Pačios autorės įgarsintą. Kur aš buvau anksčiau?!
O aš pildau išsilavinimo spragas ir skaitau jūsų apšnekėtą senų seniausią Donos Tart “Slapta istorija”. Ne skaitau, o klausau audio. Pačios autorės įgarsintą. Kur aš buvau anksčiau?!
QUOTE(Helianta @ 2019 07 28, 22:33)
sveika, junkis, ne pro šalį įnešti naujų vėjų į mūsų šiuo metu kiek aprimusią temą 
Parašyk savo Goodreads kontaktus, pabandyčiau susirasti
Perskaičiau Francois-Henri Deserable "Toks ponas Piekielnis".
Parašiau atsiliepimą į Goodreads, bet įkeliu ir čia, nes berods nemažai Romain Gary gerbėjų čia būdavo.
Viršelyje parašyta, kad tai romanas, bet man pasirodė panašiau į labai ilgą esė su trimis skirtingais biografiniais sluoksniais.
Pirmiausia, autobiografinė linija. Jos net kiek daugoka šioje knygoje. OK, autorius nori papasakoti, kaip ėmėsi šios istorijos, kodėl jam svarbus Romain Gary, ir ypač "Aušros pažadas", kaip jis atsitiktinai pamatęs atminimo lentelę Vilniuje iškart prisimena eilutę apie tai, kad "Didžiosios Pohuliankos 16-ajame name, Vilniuje, gyveno toks ponas Piekielny". Bet apie savo mokslus, ledo ritulį ir kt. autorius galėjo ir ne taip išsiplėsti. Sutapimas - F.H. Deserable gimė ir augo Amiens, mieste, kuriame pusmetį studijavau pagal mainų programą. Todėl skaitydama apie šį jo gyvenimo etapą radau daug pažįstamų detalių.
Antroji knygos linija - Romain Gary "biografinės variacijos". Autorius leidžia sau daug ką įsivaizduoti - paima kokį Gary gyvenimo epizodą ir aprašo kaip, jo nuomone, galėjo įvykti koks nors susitikimas, įdeda žodžius į Gary ir kitų žmonių lūpas. Žodžiu, gan laisvokos interpretacijos, kurios kiek erzindavo.
Trečiasis sluoksnis, kaip ir pretekstas parašyti šią knygą - bandymas atkurti pono Piekielny gyvenimo detales. Aiškinamasi, ar išvis toks žmogus buvo (rimtai, su vizitais į Vilnių, užklausomis archyvui ir kt.), ir fantazuojama, koks galėjo būti Piekielny gyvenimas. Čia jau autorius visiškai "džiazuoja" - įsivaizduoja ir Piekielny profesiją, ir pomėgius, visa tai aprašo su smulkiausiomis detalėmis.
Tipinis sakinys (autorius sumąstė, kad Piekielny turėjo smuiką):
"Tą smuiką, greičiausiai nebenaują, jis nusipirko amžiaus pradžioje už saujoje telpantį ryšulėlį rublių ar zlotų - jis daugiau ir nebuvo vertas: kinivarpų išvarpytas plonas medinis korpusas, trūko kaištelių stygoms įtempti, taip pat ir to keisto išdžiovinto jūrų arkliuko, vadinamo voliuta; o dar reikėtų pasakyti, kad net stygos buvo sudėvėtos, tokios apgailėtinos būklės, kad net pats tuometinio Vilniaus Paganinis būtų galėjęs išgauti tik kimų, šaižų garsą, kažką panašaus į gruodžio mėnesį aidintį pragertą seno lenkų girtuoklio balsą, jam grįžtant namo po eilinių gerų išgertuvių, žengiant kaip tik išgali pirmyn pajuodusiu sniegu, dedant nepatikliai kojas, plūstant žioplius, dangų ir naktį."
Dėl tokių klampių sakinių ir autoriaus "įsivaizduokim, kad buvo va taip" jau galvojau, kad pusiaukelėje knygą numesiu. Bet pabaiga, trečioji knygos dalis, man ją kiek "reabilitavo". Įdomūs pamąstymai apie ryšį tarp realybės ir fikcijos. Po jų nusprendžiau skirti 2,5* suapvalinant iki trijų - už Vilnių, tiek dabartinį, tiek - ypač - tą jau nebeegzistuojantį, su skausminga Holokausto istorija, getais ir Paneriais. Ir už net keletą "pavedžiojimų už nosies" knygos pabaigoje, kai jau pagalvoji - aha, tai va kokia ta pono Piekielny istorija, o po kelių puslapių autorius vėl mesteli kokią esminę detalę.
Ai, ir dar vertimas truputį kliuvo - ypač uoliai verčiami visų gatvių, bažnyčių ir pan. pavadinimai (pvz., "Paryžiuje, Laukų Dievo Motinos gatvėje")
Rekomenduoju skaičiusiems "Aušros pažadą" ar bent kažkiek žinantiems apie Romain Gary kūrybą (įskaitant ir Emile Ajar, dviejų Gonkūrų premijų istoriją) ir gyvenimą. Nerekomenduoju tiems, ką erzina prancūziškai pretenzingas stilius
Noriu pamatyti naująjį "Aušros pažado" filmą, tai ši knyga buvo proga "pasikartoti"
Parašyk savo Goodreads kontaktus, pabandyčiau susirasti
Perskaičiau Francois-Henri Deserable "Toks ponas Piekielnis".
Parašiau atsiliepimą į Goodreads, bet įkeliu ir čia, nes berods nemažai Romain Gary gerbėjų čia būdavo.
Viršelyje parašyta, kad tai romanas, bet man pasirodė panašiau į labai ilgą esė su trimis skirtingais biografiniais sluoksniais.
Pirmiausia, autobiografinė linija. Jos net kiek daugoka šioje knygoje. OK, autorius nori papasakoti, kaip ėmėsi šios istorijos, kodėl jam svarbus Romain Gary, ir ypač "Aušros pažadas", kaip jis atsitiktinai pamatęs atminimo lentelę Vilniuje iškart prisimena eilutę apie tai, kad "Didžiosios Pohuliankos 16-ajame name, Vilniuje, gyveno toks ponas Piekielny". Bet apie savo mokslus, ledo ritulį ir kt. autorius galėjo ir ne taip išsiplėsti. Sutapimas - F.H. Deserable gimė ir augo Amiens, mieste, kuriame pusmetį studijavau pagal mainų programą. Todėl skaitydama apie šį jo gyvenimo etapą radau daug pažįstamų detalių.
Antroji knygos linija - Romain Gary "biografinės variacijos". Autorius leidžia sau daug ką įsivaizduoti - paima kokį Gary gyvenimo epizodą ir aprašo kaip, jo nuomone, galėjo įvykti koks nors susitikimas, įdeda žodžius į Gary ir kitų žmonių lūpas. Žodžiu, gan laisvokos interpretacijos, kurios kiek erzindavo.
Trečiasis sluoksnis, kaip ir pretekstas parašyti šią knygą - bandymas atkurti pono Piekielny gyvenimo detales. Aiškinamasi, ar išvis toks žmogus buvo (rimtai, su vizitais į Vilnių, užklausomis archyvui ir kt.), ir fantazuojama, koks galėjo būti Piekielny gyvenimas. Čia jau autorius visiškai "džiazuoja" - įsivaizduoja ir Piekielny profesiją, ir pomėgius, visa tai aprašo su smulkiausiomis detalėmis.
Tipinis sakinys (autorius sumąstė, kad Piekielny turėjo smuiką):
"Tą smuiką, greičiausiai nebenaują, jis nusipirko amžiaus pradžioje už saujoje telpantį ryšulėlį rublių ar zlotų - jis daugiau ir nebuvo vertas: kinivarpų išvarpytas plonas medinis korpusas, trūko kaištelių stygoms įtempti, taip pat ir to keisto išdžiovinto jūrų arkliuko, vadinamo voliuta; o dar reikėtų pasakyti, kad net stygos buvo sudėvėtos, tokios apgailėtinos būklės, kad net pats tuometinio Vilniaus Paganinis būtų galėjęs išgauti tik kimų, šaižų garsą, kažką panašaus į gruodžio mėnesį aidintį pragertą seno lenkų girtuoklio balsą, jam grįžtant namo po eilinių gerų išgertuvių, žengiant kaip tik išgali pirmyn pajuodusiu sniegu, dedant nepatikliai kojas, plūstant žioplius, dangų ir naktį."
Dėl tokių klampių sakinių ir autoriaus "įsivaizduokim, kad buvo va taip" jau galvojau, kad pusiaukelėje knygą numesiu. Bet pabaiga, trečioji knygos dalis, man ją kiek "reabilitavo". Įdomūs pamąstymai apie ryšį tarp realybės ir fikcijos. Po jų nusprendžiau skirti 2,5* suapvalinant iki trijų - už Vilnių, tiek dabartinį, tiek - ypač - tą jau nebeegzistuojantį, su skausminga Holokausto istorija, getais ir Paneriais. Ir už net keletą "pavedžiojimų už nosies" knygos pabaigoje, kai jau pagalvoji - aha, tai va kokia ta pono Piekielny istorija, o po kelių puslapių autorius vėl mesteli kokią esminę detalę.
Ai, ir dar vertimas truputį kliuvo - ypač uoliai verčiami visų gatvių, bažnyčių ir pan. pavadinimai (pvz., "Paryžiuje, Laukų Dievo Motinos gatvėje")
Rekomenduoju skaičiusiems "Aušros pažadą" ar bent kažkiek žinantiems apie Romain Gary kūrybą (įskaitant ir Emile Ajar, dviejų Gonkūrų premijų istoriją) ir gyvenimą. Nerekomenduoju tiems, ką erzina prancūziškai pretenzingas stilius
Noriu pamatyti naująjį "Aušros pažado" filmą, tai ši knyga buvo proga "pasikartoti"
As pasivadinusi savo vardu ir pavarde Laura Niaure
Papildyta:
Sveikos, dar kartą
Pasirodžiau ir dingau. Bet daug visko vyko, persikraustymai į savus namus, vaikų suruošimas mokyklai ir t.t.
Per šį laikotarpį perskaičiau vieną knygą : "12 gyvenimo taisyklių". Aš nesuprantu tik vieno kodėl jai toks dėmesys skiriamas. YRa tikrai neblogų ir minčių ir idėjų, bet pats pasakojimas nuolat siejamas su religija ir pritraukimas ten mane labai erzino. Skubėjau ją labai baigti, nes iš bibliotekos ji
Dabar keliauju su kita bibliotekos knyga " Gerieji žmonės" Hannah Kent.
Gal kuri Kaunietė lankosi Kauno viešojoje bibliotekoje? Ir norėtų kada ten susitikti ar mane supažindinti su Kauno geriausiomis vietomis? (gyvenu čia tik 1 metus)
QUOTE(Forget @ 2019 09 08, 21:01)
<p>O aš pildau išsilavinimo spragas ir skaitau jūsų apšnekėtą senų seniausią Donos Tart Slapta istorija. Ne skaitau, o klausau audio. Pačios autorės įgarsintą. Kur aš buvau anksčiau?! </p>
Nu ir kaip tau?
As skaiciau lietuviskai ir tai mano knyga griauztukas, kurios nepribaigiau
mano issilavinimo si knyga nepraplete
Aš "slaptąją istoriją" klausiau rusiškai (įskaitytą Čonišvilio, regis), man labai patiko... Bet visai ir autorės įskaitytą paklausyčiau 
Buvau susiradusi Irvingo pasaulį pagal Garpą (mėgstu ją) angliškai, bet žiauriai nykus įskaitymas. Užsidegiau bandysiu rasti alternatyvą
Šįvakar baigsiu Sabaliauskaitės Petro imperatorę. Pradžioj ką galiu pasakyti - per trumpa knyga, va
