Taip, Alchemie, jokios technologijos neatstos betarpiško bendravimo.
Gretimam kieme stovi knygų
špokinyčia. Kartais ten nunešu perskaitytas knygas, peržvelgiu, kas špokinyčioj išsirito. Paprastai nieko įdomaus, bet šiandien papuolė "egzotiškas paukštelis", Aleksandro Puškino "Lyrika",
1975 m. Gal nebūčiau priglaudus šito "paukštelio", kai įmanoma rasti eiles originalo kalba, obettačiau, pyst, atsiverčiu bet kur ir skaitau:
Rusijos šmeižikams
Ko, liaudies gražbyliai, jus pyktis šiandien ima?
Ko sviedžiat Rusijai grėsmingą prakeikimą?
Kas jus įaudrino? Gal Lietuvos maištai?
Nustokit: tai seni naminiai slavų ginčai,
(...)
Seniai šios gentys nesutinka,
Ir kyla vis vaidai pikti;
Jau nuo audros ne kartą linko
Arba vieni, arba kiti.
Toliau minima ne viena vakarų Europos šalis.
Pradžioje apėmė juokas: arba aš - fatalistė, arba Puškinas - mentalistas.
"Paukštį" priglaudžiau, reikės gerai įsiskaityti: labai jau įdomi sovietinė propaganda. Įdomu, ką Gyvasis Klasikas į tai atsakytų.