Pabaigiau
J. Cabre ,,Prisipažįstu"., kuri, galimas dalykas, taps metų knyga, laikas parodys. Noriu kažką parašyti apie ją ir nežinau ką. Recenzijų, neabejoju, yra tiek ir tiek, o dar kiek bus, o aš nesu jau tokia intelektualė, kad kažką išprotaučiau nauja. Galiu parašyti tik subjektyvią nuomonę. Nemėgstu intelektualių iššūkių, filosofinių klaidžiojimų, per laiką, erdvę ir charakterius šokinėjančio teksto. Viso to per akis romane. Bet jis man žiauriai patiko. Labiausiai nerimo kėlė pasakojimas, kai be jokio įspėjimo tame pačiame sakinyje nušoki į kitą epochą ir
aš virsta
jis, o ir tas
jis nebūtinai buvęs
aš. Bet po kelių puslapių tai nekėlė jokių sunkumų, net pagalvojau, iš tiesų, toks pasakojimas tampa gilesnis, labiau apibendrinantis. Įdomios paralelės - ir inkvizicija, ir koncentracijos stovyklos, ir Rytų papročiai, o kur dar viską apjungianti meilės istorija. Beje, toje kelionėje po epochas ir likimus yra ir vienas lietuvis, o su paminėtu vaiku išeitų ir du. Alchemie ir visos kitos, pametusios galvas dėl smuikų, smuikas romane užima centrinę vietą, graži jo istorija. Ilgai nesiryžau pradėti romano, atidėliojau, bet įsiskaičius pajutau tokį malonumą, kad skatinu visas drąsiai imti knygą į rankas ir mėgautis.
Papildyta:
QUOTE(zis @ 2017 01 10, 19:55)
Labos
O aš dar vis "Debesų atlasu" mėgaujuosi, gaila, kad tiek nedaug beliko...o kartu ir norisi greičiau perskaityti
ale greičiau nesigauna, nes grįžau į darbą, tai iškart pasijautė laiko trūkumas
Aš prieš metus perskaičiau, o vis dar mėgaujuosi. Laikas nuo laiko pasiimu ir paskaitau kokį gabaliuką, dažniausiai iš 6 dalies