Įkraunama...
Įkraunama...

Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

QUOTE(Forget @ 2019 04 22, 18:58)
<p>Brūkšniuk, kokia tos dailininkės pavardė? Labai sudomino. Jei ji turėjo bipolinį, tai tieisiog manijos metu labai kūrybiškai pavarydavo ir tiek. Kodel neetiška? Kaip su Van Gogu tada?</p>

Manau, Elvyra Kairiūkštytė.
Praeitą savaitę buvau naujoje MO parodoje, ten yra keli jos piešiniai juodu tušu. Gidė apie psichinę ligą nesakė, bet minėjo, kad ji tūkstančiais tokių piešinių yra pripiešusi. Daugumą jų rado po Kairiūkštytės mirties jos bute tiesiog sukrautų į stirtas. Gidė sakė, kad kaimynai iš apačios, sužinoję, kiek ten tų piešinių buvo, suprato, kodėl pas juos lubos atrodė kiek įlinkusios - nuo tų tūkstančių piešinių svorio.
Čia daugiau apie Elvyrą Kairiūkštytę:
MO svetainėje, 15 min straipsnis
Nelengvo likimo žmogus...
Atsakyti
QUOTE(Forget @ 2019 04 22, 17:58)
<p>Brūkšniuk, kokia tos dailininkės pavardė? Labai sudomino. Jei ji turėjo bipolinį, tai tieisiog manijos metu labai kūrybiškai pavarydavo ir tiek. Kodel neetiška? Kaip su Van Gogu tada?</p>



QUOTE(Helianta @ 2019 04 23, 20:49)
Manau, Elvyra Kairiūkštytė.
Praeitą savaitę buvau naujoje MO parodoje, ten yra keli jos piešiniai juodu tušu. Gidė apie psichinę ligą nesakė, bet minėjo, kad ji tūkstančiais tokių piešinių yra pripiešusi. Daugumą jų rado po Kairiūkštytės mirties jos bute tiesiog sukrautų į stirtas. Gidė sakė, kad kaimynai iš apačios, sužinoję, kiek ten tų piešinių buvo, suprato, kodėl pas juos lubos atrodė kiek įlinkusios - nuo tų tūkstančių piešinių svorio.
Čia daugiau apie Elvyrą Kairiūkštytę:
MO svetainėje, 15 min straipsnis
Nelengvo likimo žmogus...


Aha, šita. Apie ligą gidė nesakė, man pačiai kažkaip neskaniai nuskambėjo - būtent ta aukšta siena iš tų lakštų.

Čia gera tema diskusijoms - ne apie tai, kas yra menas, o apie meno eksponavimo etiškumą. Dar vienas man "neskaniai" atrodantis pavyzdys - kai į didžiules sovietinio realizmo vazas, ant kurių vaizduojami laimingi pionieriai, kolūkiai, etc. patalpino grotuvus, iš kurių transliavo psichinėmis ligomis (kas irgi nebūtinai, nes sovietmetis) sirgusių asmenų įkalbėtų plokštelių įrašus. Atrodytų - wow, koks aštrus sugretinimas ir tame tikrai yra aštrumo pojūčio, tačiau - tos plokštelės buvo įrašinėjamos medicinos studijoms, mokytis. Ar tie žmonės suprato, kad yra įrašinėjami? Ar jie tai leido? (abejotina) Ar mokslo tikslams kurtos iliustracijos gali būti naudojamos menui? Nes kuo skiriasi psichine liga sergančio žmogaus nerišlus kalbėjimas nuo žaizdos, ligos fotografijos? Man taip jau kliuvo, kad augdama galėjau laisvai vartyti medicinines (na, dar ir teismo medicinos, tos iš vis neišdildomos) mamos knygas, kuriose išfotografuotos ne tik žaizdos, organų pažeidimai, bet ir nuogi žmonės, idant parodytų kaip vienos ar kitos ligos atveju pakinta kūno sudėjimas ir pan. Žinoma nedengiant veido, ne tie laikai buvo. Gal aš per jautriai reaguoju, bet man rodos tas mokslininko "kodėl ne" gali atvesti prie visai negerų dalykų - nuo parodų iki atominės bombos. Nes "kodėl ne".
Kaip Van Gogas? Ar mums svarbu kokioje sąmonėje kūrė kūrėjas? Man rodos svarbu - nenorėčiau skaityti / žiūrėti alkoholiu ar narkotikų permirkusios sąmonės kliedesių ir dažniausiai stengiuosi pasidomėti kieno sąmonės produktą vartosiu. Galima toliau diskutuoti, kad sveikiausios sąmonės kūrėjai vėliau pasirodė gerokai daugiau nušokę nei kas sugebėtų biggrin.gif
O dėl Kairiukštytės..... būtent tų piešinių eksponavimas būtent toje vietoje, ir jų gausa mane būtent ir sukrėtė. Juk ji kūrė ne tik tai. Kūrė ir nebūdama sutrikus. Tai kam išskirti būtent tai? Nes taip nusprendė menotyrininkas? Nes "kodėl ne"?
Atsakyti

Ačiū už nuorodas, žinau ją. Ji buvo menininkė jos palikimas jai nepriklauso po mirties, net jei mums ir atrodytų kitaip. Nebent mirdama būtų parašiusi, kad nepageidauaj jog tie darbai būtų eksponuojami. Man tai nelyginama su mediciniais išrašais ir jų etiškumu. Plius dailininkas piešia tam, kad kažkas matytų dažnaiusiai. Būtų sunaikinusi, jei būtų nenorėjusi. 

Kaip menotyrininkui man būtų įdomu kaip pasikeitė žmogaus stilius sergant, ką jis norėjo pasakyti būtent išreikšti sergant? 

Hemingvėjus ko gero sakinio blaivas būdamas neparašė ar Lotrekas paveikslo nenutapė, jai nešnekant apie Dali ir jo apsvaigimus. Tai jei renkiesi žiūrėti tik neapsvaigisių žmonių kūrinius, sunku gali būti, nes dauguma apsvaigę kūrė

Atsakyti
QUOTE(Forget @ 2019 04 24, 20:50)
Tai jei renkiesi žiūrėti tik neapsvaigisių žmonių kūrinius, sunku gali būti, nes dauguma apsvaigę kūrė</p>


man taip jau sakė biggrin.gif

gal bent Tolkienas blaivus kūrė, ką???

Gal čia studijų tolimi aidai, bent mums gan griežtai aiškino, kad nėra ko "vemti" ant popieriaus, reikia su galva, blaiviu protu kurti. Ir aš tuo tikiu - nemanau, kad girtas, apsinešęs kas galėtų padaryti gerą instrumentuotę. O rašytojas irgi - anksčiau ar vėliau teks susitikti su redaktorium ir dar blaivam ir "apsiravėti" biggrin.gif

p.s. šunų dienos proga viena iš kalių priš... beveik į maisto dubenį. Ką ji man bando pasakyti? biggrin.gif
Atsakyti
Nu as bekeliaudama isklausiau D. RUBINOS iskaityta jos apysaka "Liubka" labai patiko, taip ji moka sukurti zmogaus charakteri, rysi
Dabar klausa V. Gafto iskaityta jos knyga " Dvoinaja familija"
Atsakyti
mane ištiko G.G.Markeso "Šimtas metų vienatvės"...antras bandymas gyvenime ir jis nemelavo...tiesiog ištiko. ir ačiū Die dabar, o ne anksčiau smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo prieplauka: 25 balandžio 2019 - 08:48
QUOTE(prieplauka @ 2019 04 25, 10:48)
mane ištiko G.G.Markeso "Šimtas metų vienatvės"...antras bandymas gyvenime ir jis nemelavo...tiesiog ištiko. ir ačiū Die dabar, o ne anksčiau smile.gif

Oi kaip tau gerai 4u.gif

Mane ištiko daugybė pasikeitimų profesiniame gyvenime ir neskaitadieniai unsure.gif

Po " Geležies išdaviko", kurį prieš šventes perskaičiau, jokios knygos į rankas nepaėmiau. O išdavikas buvo gerai, tik baigėsi velniškai nervinančiai cray.gif


Vilnietės, o gal susibėgame kada 4u.gif
Atsakyti

Kaip pavydžiu Prieplaukai to šimto metų vienatvės ištikimo!

Atsakyti
Susibegam, tik kada? 4u.gif
Atsakyti
Sveikinu Alchemie atradus klausymo malonumą 4u.gif
O aš pradėjau klausytis M. Roach Negyvėliai. Reikia stiproko skrandžio šiai knygai, bet šiaip labai įdomu.

Paraleliai vis dar skaitau apie karą tarp Stefano ir Matildos dėl Anglijos karūnos. Lėtai einasi, bet irgi patinka.

Kad per mažai nepasirodytų, pradėjau ir Graham Joyce Dantukų fėja.
Žodžiu, 3 visiškai skirtingos knygos ir tragiškas laiko trūkumas

Beje, prieš Negyvėlius išklausiau pirmąjį Michael Connelly detektyvą apie Harry Bosch. Patiko, klausysiu ir kitus
Atsakyti
QUOTE(langana @ 2019 04 25, 22:08)
O aš pradėjau klausytis M. Roach Negyvėliai. Reikia stiproko skrandžio šiai knygai, bet šiaip labai įdomu.


Šitą skaičiau, tiesa, senokai, bet prisimenu, kad tikrai patiko. Paskui radau ir nusipirkau (nes skaičiau bibliotekos knygą), tai skaičiau dar kartą. Gal taip labai kaip pirmą kartą ir nepatiko, bet taip, knyga tikrai įdomi. Ir tikrai - reikia stipraus skrandžio biggrin.gif Aš kai pirmą kartą skaičiau, tai ir valgydama skaitydavau, bet vis pataikydavau ant tokių vietų, kad tekdavo rinktis arba valgymą, arba skaitymą, nors paprastai nesu tokia jautri skaitymui valgydama biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo nihilistė: 26 balandžio 2019 - 05:55
Nu kazkaip keliones metu skaityt negaliu, tai klausymas labai tinka
Atsakyti