Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

#2185
Ar visos leisgyvės po knygų mugės? biggrin.gif
Aš buvau vakar su vyru. Šį kartą kažkaip trumpam. Tiesiog viską apėjome, bet jokiuose pristatymuose nebuvau.
Grįžau namo su Julie Kagawa "Prarastasis princas" wub.gif Jau perskaičiau, deja. Labai labai įdomi. Džiaugiuosi, kad autorė tęsia fėjūnų seriją ir nekantriai laukiu tęsinių. Zis, tau irgi turėtų patikti 4u.gif
Vyras nusipirko Hale Dwoskin "Sedonos metodas". Kaip visada man pasaka, jam saviugda.
Tik Bonus Animus nuliūdino, nes šiemet neišleido naujos Neil Gaiman knygos, bet lyg ir susitarėme, kad kitais metais išleis bigsmile.gif
Šioje mugėje labiausiai susižavėjau Nieko rimto perleista Michael Ende "Begaline istorija" ir Mažuoju princu" kietais viršeliais ir Orwell "Gyvulių ūkiu", tik gaila, kad šią knygą išleido kietais viršeliais, o "1984" minkštais. Lauksiu kito leidimo.
Žodžiu, susimąsčiau, ką man gražus leidimas? Na, be proto noriu Begalinės istorijos, nors jau turiu tą knygą. Ar man kas nors negerai? Ar jums taip būna?
Atsakyti
#2186
Knygų mugėj buvau ketvirtadienį. Džiaugiuosi, kad išdrįsau užkalbinti Tapiną apie jo paskutinę trilogijos knygą. Pažadėjo, kad per 2 metus išleis. biggrin.gif Prisižiūrėjau naujų gražių knygų. Su viena leidyklos darbuotoja taip įsiplepėjom apie knygas, kad vos pabaigėm. Tikiuosi, kad ji pakeis savo nuomonę apie Harį Hūlę, nes skaitė tik pirmąsias knygas ir jos neužkabino. biggrin.gif
Sekmadienį atradau G. Juzefovič. Peržiūrėjau jutūbėj krūvą įrašų, dabar klausau medūzoj podkastus, kur jos su vertėja kalba apie knygas. Yra apie ką pagalvoti. Ne visur mūsų skonis sutampa, bet į kai ką privertė atkreipti dėmesį.
Vis dar skaitau "Vikontą de Braželoną", jau 3 dalį. Ir dar klausau audio knygą Скирюк "Осенний лис" dirbinėdama ką nors. Sunkiai prie jos pratinausi, bet galop įtraukė ir labai norisi toliau klausyti.
Atsakyti
#2187
BUvau su dukra ketvirtadieni ryte...kazkaip nusivyliau. Uzsienio leideju mazai, dukra sudalyvavo kai kuriose veiklose, as pabariau Baltas lankas, kad Vaitkutes antros dalies Klampyniu neisleido.
As kazkaip noru neturejau unsure.gif dukrai pora knyguciu nupirkom ir...viskas unsure.gif
bet va vienas draugas is Prancuzijos sudomino detektyvu serija autorius Fred Vargas
http://www.patogupir...-Vargas-knygos/
tai vat bandysiu ziuret, kas ten gero
https://www.bookseri...om/fred-vargas/
Atsakyti
#2188
QUOTE(giluze @ 2019 02 25, 16:20)
Ir dar klausau audio knygą Скирюк "Осенний лис" dirbinėdama ką nors. Sunkiai  prie jos pratinausi, bet galop įtraukė ir labai norisi toliau klausyti.


Скирюк wub.gif lietuviškai Rudens lapiną skaičiau, o tęsinius rusų kalba. Gėris 4u.gif
QUOTE(Alchemie @ 2019 02 25, 20:39)

bet va vienas draugas is Prancuzijos sudomino detektyvu serija autorius Fred Vargas
http://www.patogupir...-Vargas-knygos/
tai vat bandysiu ziuret, kas ten gero
https://www.bookseri...om/fred-vargas/

Vargas irgi gerai 4u.gif
O aš po fėjūnų nežinau ko noriu unsure.gif
Atsakyti
#2189
As norsiu to fejuno, viska esu skaicius, sito ne.
O Rudens lapino yra tesinys bigsmile.gif nes tik lietuviskai skaiciau
Atsakyti
#2190
QUOTE(Alchemie @ 2019 02 26, 22:56)
As norsiu to fejuno, viska esu skaicius, sito ne.
O Rudens lapino yra tesinys bigsmile.gif nes tik lietuviskai skaiciau

Gerai, bus tau fėjūnas smile.gif
Tetralogija apie žolininką Žugą
Осенний лис
Драконовы сны
Руны судьбы
Кукушка
Eridanas išleido Rudens lapiną ir Kalavijo sutemas. Realiai tai viena stora knyga, nors rusų leidyklos irgi Осенний лис dalina į dvi dalis.
Nuoširdžiai rekomenduoju, man labai patiko 4u.gif Мan Žuga Geraltą ir Volkodavą primena. Oi, žinau, ką noriu skaityti, noriu kitos Volkodavo knygos biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo SOFIJA5: 27 vasario 2019 - 07:23
#2191
Sveikos smile.gif Knygų mugėje nesilankau jau senokai, - atbaido žmonių skaičius. Eičiau nebent iš reikalo, norėdama susitikti su konkrečiu autoriumi, bet ir tai...
Jokūbas Vilius Tūras « Sapnuoju, kad einu (Vilnius – Santjago de Kompostela) ». Ši knyga iš tų, vadinamų senųjų, kurios jaukiai tupėjo lentynoje, laukdamos savo eilės. Išleista 2014 m. Pavadinime ir atsispindi apie ką ši knyga – tai didžioji kelionė piligrimų keliu, tik žymiai ilgesnė, nes pėsčiomis iš Lietuvos, Vilniaus, per Lenkiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją ir galiausiai pasiekiant Ispaniją. Apie Santjago de Kompostelo piligrimų keliones perskaičiau jau ne vieną knygą, nes domėjausi bei norėjau juo keliauti, tačiau taip ir neprisiruošiau. Autorius gi norėjo sukrečiančios bei nekasdieniškos patirties, kuri atitolintų beprasmybės jausmą. Šis noras, o gal labiau viltis, tikiu, beveik visiems aktualus ir suprantamas, tačiau būdai, kuriais siekiama pabėgti ar išvengti tos baisios ir bergždžios būsenos, skirtingi. Ne kiekvienas pasiryš nukeliauti 45000 kilometrų fiziškai ir, tuo pačiu, dvasiškai. Labai patiko pati knyga - tiek viršelis, tiek sandara, tiek turinys – šiek tiek istorijos, šiek tiek ištraukų iš dienoraščių, šiek tiek autoriaus fotografijų, tokių savitai neryškių ir išplaukusių, o dar autoriaus haiku. Knygą traukia laikyti rankose ir karts nuo karto atsiversti, vis atrandant kažką naujo. Kaip suprantu, kelias padėjo autoriui įveikti vidines problemas (ar demonus)ir vėl iš naujo atgauti tikėjimą savimi bei Dievu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Darbinga: 28 vasario 2019 - 17:17
#2192
QUOTE(Darbinga @ 2019 02 28, 19:15)
Sveikos  smile.gif Knygų mugėje nesilankau jau senokai, - atbaido žmonių skaičius. Eičiau nebent iš reikalo, norėdama susitikti su konkrečiu autoriumi, bet ir tai...
Jokūbas Vilius Tūras « Sapnuoju, kad einu (Vilnius – Santjago de Kompostela) ». Ši knyga iš tų, vadinamų senųjų, kurios jaukiai tupėjo lentynoje, laukdamos savo eilės. Išleista 2014 m. Pavadinime ir atsispindi apie ką ši knyga – tai didžioji kelionė piligrimų keliu, tik žymiai ilgesnė, nes pėsčiomis  iš Lietuvos, Vilniaus, per Lenkiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją ir galiausiai pasiekiant Ispaniją. Apie Santjago de Kompostelo piligrimų keliones perskaičiau jau ne vieną knygą, nes domėjausi bei norėjau juo keliauti, tačiau taip ir neprisiruošiau. Autorius gi norėjo sukrečiančios bei nekasdieniškos patirties, kuri atitolintų beprasmybės jausmą.  Šis noras, o gal labiau viltis, tikiu, beveik visiems aktualus ir suprantamas, tačiau būdai, kuriais siekiama pabėgti ar išvengti tos baisios ir bergždžios būsenos, skirtingi. Ne kiekvienas pasiryš nukeliauti 45000 kilometrų fiziškai ir, tuo pačiu, dvasiškai. Labai patiko pati knyga -  tiek viršelis, tiek sandara, tiek turinys – šiek tiek istorijos, šiek tiek ištraukų iš dienoraščių, šiek tiek autoriaus fotografijų, tokių savitai neryškių ir išplaukusių, o dar autoriaus haiku. Knygą traukia laikyti rankose ir  karts nuo karto atsiversti, vis atrandant kažką naujo. Kaip suprantu, kelias padėjo autoriui įveikti vidines problemas (ar demonus)ir vėl iš naujo atgauti tikėjimą savimi bei Dievu.



Dėkui už atsiliepimą. Sudominai, skaitysiu.

Kristinos Stalnionytės knygą apie kelionę Šv. Jokūbo keliu skaičiau.

Knygų mugėj buvau šeštadienį, daugiau to nebus. Né per vieną knygų mugę nebuvo tokių masių. Neįmanoma praeiti, į renginį nepatekau, salé perpildyta, kaip ir rūbinės, jaunimas sėdi koridoriuos ant žemės sulindę į telefonus. Pirkau dvi knygas. "Mano kova" ir "Apšviestoji". Užsukau į "Neregimieji" ir "Balta jūra" knygų pristatymą su autoriumi, bičiulių sutikau. Verta važiuot ketvirtadienį arba vakarop, tada jau minios mažiau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Akmenskeltė: 28 vasario 2019 - 21:49
#2193
QUOTE(Akmenskeltė @ 2019 02 28, 23:48)
Dėkui už atsiliepimą. Sudominai, skaitysiu.

Kristinos Stalnionytės knygą apie kelionę Šv. Jokūbo keliu skaičiau.

Knygų mugėj buvau šeštadienį, daugiau to nebus. Né per vieną knygų mugę nebuvo tokių masių. Neįmanoma praeiti, į renginį nepatekau, salé perpildyta, kaip ir rūbinės, jaunimas sėdi koridoriuos ant žemės sulindę į telefonus. Pirkau dvi knygas. "Mano kova" ir "Apšviestoji". Užsukau į "Neregimieji" ir "Balta jūra" knygų pristatymą su autoriumi, bičiulių sutikau. Verta važiuot ketvirtadienį arba vakarop, tada jau minios mažiau.


Kauno ekipažas buvo šeštadienį iš pat ryto 10 val. jokių minių ryte nebuvo, į visus norėtus renginius visą dieną patekom. sekmadieni apie 13-14 jau daug laisviau. verta važiuot sekmadienį, jei norisi tik pasidairyt ir apsipirkt.
aš džiaugiuosi masėmis knygų mugėje ir jos renginiuose, šviesių žmonių susirenka. taip, jaunimas be telefono, kaip be rankų, bet tai laikmetis. šalia telefono būna maišas knygų.
labai protingi tie, kurie suvokia, kad negali būt minioje ir neina ten, kur minia, diskomfortas, eilės, nėr kur paltų dėt. Pvz manęs tai visai neerzina ir aš einu. Kam eit ten, kur blogai ir burbėt, kad uoj kaip vėl šiemet minios ir grūstys. Nu neikit...bet kiekvienais metais eina ir burba žmonės...nesuprantu..

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo prieplauka: 01 kovo 2019 - 09:32
#2194
QUOTE(prieplauka @ 2019 03 01, 11:27)
Kauno ekipažas buvo šeštadienį iš pat ryto 10 val. jokių minių ryte nebuvo, į visus norėtus renginius visą dieną patekom. sekmadieni apie 13-14 jau daug laisviau. verta važiuot sekmadienį, jei norisi tik pasidairyt ir apsipirkt.
aš džiaugiuosi masėmis knygų mugėje ir jos renginiuose, šviesių žmonių susirenka. taip, jaunimas be telefono, kaip be rankų, bet tai laikmetis. šalia telefono būna maišas knygų.
labai protingi tie, kurie suvokia, kad negali būt minioje ir neina ten, kur minia, diskomfortas, eilės, nėr kur paltų dėt. Pvz manęs tai visai neerzina ir aš einu. Kam eit ten, kur blogai ir burbėt, kad uoj kaip vėl šiemet minios ir grūstys. Nu neikit...bet kiekvienais metais eina ir burba žmonės...nesuprantu..



Aš atvažiavau 12 val, tai eilė prie kasų tiems, kurie su bilietais buvo, tokia pati, kurie laukė nusipirkti bilietų. Valandą laiko žmonés laukė pirktis bilietų. Marius Burokas pajuokavo, kad reikia Litexpo sujungti su oro uostu ir nuvesti tarp jųbtraukinį biggrin.gif Aš nuo 2003 metų lankausi mugéje, gyvendavau ten 4 dienas nuo ryto iki vakaro, tik dukart praleidau dėl ligos, turiu teisę burbėt biggrin.gif , nesakau kad nesilankysiu daugiau, čia mano tradicija, tik nevažiuosiu šeštadienį. Esu buvusi darbo reikalais ir kitose mugése Litexpo, tiems, kurie pardavinéja ir šiaip dirba, sunkiai pakeliamas krūvis. Su skaitymu ir literatūra menkai susiję. Į Kanovičiui skirtą renginį nepatekau, atidariau duris ir uždariau, nebuvo kur net kojos padėt. O šiaip tegul tik važiuoja visi.
Atsakyti
#2195
QUOTE(Akmenskeltė @ 2019 03 01, 13:18)
Aš atvažiavau 12 val, tai eilė prie kasų tiems, kurie su bilietais buvo, tokia pati, kurie laukė nusipirkti bilietų. Valandą laiko žmonés laukė pirktis bilietų. Marius Burokas pajuokavo, kad reikia Litexpo sujungti su oro uostu ir nuvesti tarp jųbtraukinį biggrin.gif Aš nuo 2003 metų lankausi mugéje, gyvendavau ten 4 dienas nuo ryto iki vakaro, tik dukart praleidau dėl ligos, turiu teisę burbėt biggrin.gif , nesakau kad nesilankysiu daugiau, čia mano tradicija, tik nevažiuosiu šeštadienį. Esu buvusi darbo reikalais ir kitose mugése Litexpo, tiems, kurie pardavinéja ir šiaip dirba, sunkiai pakeliamas krūvis. Su skaitymu ir literatūra menkai susiję. Į Kanovičiui skirtą renginį nepatekau, atidariau duris ir uždariau, nebuvo kur net kojos padėt.  O šiaip tegul tik važiuoja visi.

Tai čia patį blogiausią laiką pasirinkai atvykti į mugę - šeštadienį 12 val. mirksiukas.gif
Jei jau šeštadienį, tai arba nuo 10 val., kai tik atsidaro (tada iki maždaug 11-11.30 galima gan normaliai ir pagrindinėje salėje pavaikštinėti ir knygas pavartyti), arba jau labiau į vakarą - pvz., apie 17val. pagrindinė salė buvo žymiai tuštesnė nei 10.30 ryte.
Mes jau kelerius metus iš Kauno važiuojam šeštadieniais tiesiai į pradžią, o 12 val., kai pačios didžiausios minios, neriam pavalgyti (nes ten tuo metu dar tuštoka - išsimiegoję vilniečiai tokiu metu dar nenori pietauti biggrin.gif ), po to į renginius ir į kitas sales (mokslinės ir specializuotos literatūros salėje niekada minių nesutikau).
Atsakyti
#2196
QUOTE(ponia Lylia @ 2019 02 08, 22:42)
<p></p><blockquote  class="ipsBlockquote" data-author="saintlina" data-cid="72347901" data-time="1549650752"><div><p>Skamba įdomiai vartotojo įkelta nuotrauka</p></div></blockquote><p>Ai nežinau, tau nesiūlyčiau vien dėl senolės, kuri vienuolė ir praktikuoja dzogšeną, prisiminiau kaip tu su šantaramu vargai biggrin.gif </p>


Leisiu sau įsiterpti. smile.gif Mano nuomone, šios dvi knygos - "Knyga laiko būčiai" ir "Šantaramas" nelabai sietinos. O ta senolė budistė, apskritai, šviesus ir gražus intarpas tragiško realizmo persunktoje knygoje. Skaičiau kažkokį atsiliepimą, kurio autorius piktinosi, kad esą tekstas būtų puikus, jei ne viršrealus matmuo, kurį Ruth Ozeki įvedė šioje daugiaplanėje knygoje. Tačiau be šio matmens ar stebuklo knyga būtų baisingai liūdna ir neištveriamai reali. Gal ją išvis būtų beprasmiška rašyti ir skaityti, nes skaudaus realizmo ir taip pilna aplink .
Beje, šią knygą "skaičiau" audio pavidalu, tik rusai ją kažkodėl pavadino "Моя рыба будет жить". Perskaitė puikusis Igoris Kniazevas. Siūlau klausančioms rusų kalba.

QUOTE(Akmenskeltė @ 2019 02 28, 22:48)
Dėkui už atsiliepimą. Sudominai, skaitysiu.



Dar yra to paties autoriaus sukurtas dokumentinis filmas "Sapnuoju, kad einu". Berods, gavo auksinę Gervę lyg ir dutryliktais metais.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Darbinga: 01 kovo 2019 - 16:07