Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

Jo B-)

2016 metų knygos - apie 50 (ne fontanai)

 

Na, palankiai susiklosčius aplinkybėms skaičiau daugiausia dalykinę literatūrą, vietomis „pabėgdama“ pas detektyvus, vaikiškas knygas ar Frajų.

 

Metų paveldas – ko gero visa Agatos Kristi knygų kolekcija. Bet teko pripažinti, kad mėnesį skaitant tik A. Kristi gyvenimas pradeda atrodyti tamsokas, žmonės, ir net šeima – įtartini :-D

 

Knygos apie knygas:

Domas Kaunas „Knygos dalia: Mažosios Lietuvos knygos istorijos tyrinėjimai;

Audronė Glosienė „Lietuviškoji knyga : istorijos metmenys : nuo rašto atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais“;

Vytautas Merkys „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864-1904“

 

Skaitytos, bet turėti norimos - Nijolės Lietuvninkaitės, „Senoji Kauno knyga“ ir Aušros Navickienės. Besikeičianti knyga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje.

 

Metų biografija – Hayden Herrera „Frida: Fridos Kahlo biografija

 

Metų istorija – Česlovas Milošas „Pavergtas protas“

 

Metų patriotizmas: konferencijos medžiaga „Tegul meilė Lietuvos…“. Vincui Kudirkai – 150

 

Metų sunervinimas (nes puiki kalba, bet idiotas herojus) – Jevgenij Vodolazkin „Lauras“

 

Metų detektyvai – Anthony Horowitz „Šilko rūmai“ / Leif G. Perrson „Linda, kaip iš Lindos žmogžudystės“

 

Metų romantika ir ne tik – Lea Singer „Koncertas kairiajai rankai“

 

Metų fantastika – Banana Yoshimoto „Ežeras“ /  Dmitrij Skiriuk „Rudens lapinas“ – ne „fontanai“, bet susiskaitė visai gerai. 

 

Metų pažadas - nieko nežadėti. Nieko nieko B-)

noreciau, o kada planuoja?

Rašo: "Planuojamas knygyno atidarymas: sausio 19 d. Darbo laikas: kasdien, 7.30-19.30."

Oho, dirba kaip darzelis

jei viskas bus ok, tai tikrai eisiu 😀

Tai galėtume organizuotis meet`ą. Šeštadienį pasitarsim.

taip, butinai

Mes ten tikrai galėtume pasidaryti postą :-)

Vietos rezervuotos, "Drakonas" mūsų lauks.

Manoji "metinė ataskaita"

Per metus perskaičiau 40 knygų (viršijau „goodreads Challenge“ išsikeltą tikslą – ten buvo 30). Iš jų net 17 skaičiau Kindle skaityklėje. Lygiai pusė knygų - anglų kalba. Deja, neįvykdžiau pažado grįžti prie prancūzų kalbos – vieną negrožinės literatūros knygą pradėjau, bet net neįpusėjau kol kas.

Metų grožinės literatūros knyga
Marina Stepnova „Lazario moterys“
Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ir daugelis jūsų ją šiemet, pernai ar užpernai įtraukėte į geriausiųjų sąrašus.

Metų negrožinės literatūros knyga
Tiksliau, trejetukas:
1. Chris Hadfield „An Astronaut‘s Guide to Life on Earth“
Nes nuo vaikystės visada svajojau būti kosmonaute/astronaute. Bet, aišku, nieko nedariau, kad tą svajonę įgyvendinčiau. O va čia – Kanados astronauto autobiografija. Kaip jis nuo 9 metų ne tik svajojo, bet ir kryptingai ruošėsi būti astronautu – jei kada gyvenime pasitaikytų galimybė juo tapti. Ir pasiekė savo svajonės. Kieeeek daug astronautai turi mokytis, kiek daug visko žinoti ir gebėti. „Mokymasis visą gyvenimą“ yra jų profesijos kasdienybė. Romantiškų akimirkų nedaug. Reikia valios, užsispyrimo ir geležinės darbo etikos. Chris Hadfield – labai įkvepianti asmenybė.
2. Susain Cain „Quiet: The Power of Introverts in a World That Can‘t Stop Talking“ (lietuviškas pavadinimo vertimas yra „Tyla“)
Knyga apie introvertus. Taigi praktiškai apie visas „knyges“, kurios nemirktelėję triukšmingą vakarėlį ar kitokį bendravimą su žmonėmis iškeistų į ramų vakarą įsitaisius su knyga rankoje. Ši knyga gal kiek „išpūsta“, per daug užsižaidžiama pavyzdžiais, todėl jai skyriau antrąją vietą. Bet labai rekomenduoju – man ji patiko, labai naudinga ir asmeniškai (esu gan tipiška introvertė), ir kaip mamai, ir profesine prasme.
3. Nassim Nicholas Taleb „The Black Swan: The Impact of the Highly Improbable“ („Juodoji gulbė“)
Nesuprantu, kodėl aš jos anksčiau neperskaičiau, iš profesinės pusės man tai tiesiog būtina.

Metų atradimas
Negrožinė literatūra. Anksčiau jos skaitydavau labai mažai. Šiemet iš 40 perskaitytų knygų net 12 buvo negrožinės. Anglų kalba pilna puikios negrožinės literatūros, belieka išsirinkti, kokia sritis domina. Be to, privalumas – tokias knygas be sąžinės graužimo galėčiau skaityti „greitojo skaitymo“ būdu (nors skaityklėje tai ir ne taip patogu, kaip su popierine knyga), jos dažniausiai gerai tam pritaikytos, nes yra daug vadinamų „vienos pagrindinės minties knygų“.

Metų nusivylimas
Gal ir per skambus titulas. Šįkart tai būtų Alexander McCall Smith „The Limpopo Academy of Private Detection“ (serijos „Pirmoji moterų seklių agentūra“ 13 knyga). Gal ir nėra ko norėti, kad rašydamas 13-ąją serijos knygą autorius ne saugiai „štampuotų“ tą patį, bet vis dar ką nors įdomaus parašytų. Į Botsvaną vis dar noriu, bet ar skaitysiu šią seriją toliau, abejoju.
Ir dar pora knygų, iš kurių tikėjausi kur kas daugiau:
Herman Koch „Vakarienė“ ir Aldous Huxley „Island“ („Sala“)