prisipazinsiu, esu skaiciusi taip, kad vidury knygos atsiverti pabaiga, paziureti, kaip ten viskas baigsis
Nu is sakinio neatkleidzia, , nedaug, juk skaitymo malonumo neatima
prisipazinsiu, esu skaiciusi taip, kad vidury knygos atsiverti pabaiga, paziureti, kaip ten viskas baigsis
prisipazinsiu, esu skaiciusi taip, kad vidury knygos atsiverti pabaiga, paziureti, kaip ten viskas baigsis
QUOTE(Alchemie @ 2018 07 02, 19:01)
Jei tai būtų detektyvas, tai kaip tik visą malonumą atima tokia frazė. Kokia prasmė beskaityt? Bet Picoult neskaitau, nežinau. Bet kuriuo atveju užgeltonint bent jau galima tokį klausimą.
QUOTE(Alchemie @ 2018 07 02, 19:01)
Nu is sakinio neatkleidzia, , nedaug, juk skaitymo malonumo neatima
prisipazinsiu, esu skaiciusi taip, kad vidury knygos atsiverti pabaiga, paziureti, kaip ten viskas baigsis
prisipazinsiu, esu skaiciusi taip, kad vidury knygos atsiverti pabaiga, paziureti, kaip ten viskas baigsis
Aš irgi kartais mėgstu paskaityti pabaigą
Ypač jeigu knyga nelabai įdomi, tai pažiūriu ar verta skaityti. Arba atvirkščiai - jeigu labai įdomu ir labai jau knieti sužinoti kuo viskas baigsis, o dar pusė knygos laukia 
Bet sutinku, pageltonint buvo galima
QUOTE(Alchemie @ 2018 07 02, 18:01)
Nu is sakinio neatkleidzia, , nedaug, juk skaitymo malonumo neatima
Man ateme. Ir nesvarbu kokio ilgumo sakinys. Tokie klausimai viesai neuzduodami arba perspejami to siuzeto dar neskaite.
QUOTE(saintlina @ 2018 07 02, 19:15)
Jei tai būtų detektyvas, tai kaip tik visą malonumą atima tokia frazė. Kokia prasmė beskaityt? Bet Picoult neskaitau, nežinau.
Visos Picoult knygos su detektyvine priemaisa, kadangi nagrinejama teisine sistema. Ir visos palieka daug "neatsakytu" klausimu. Kiekvienas gali interpretuoti ivairias situacijas kas butu, jei tai atsitiktu man/mano seimai/mano pazistamiems/ir t.t.
Bet kokiu atveju, pateikti klausima tokiu budu, tai absoliuciai sugadinti skaitymo malonuma tiems, kas tu detaliu is anksto zinoti nenori.
QUOTE(nihilistė @ 2018 07 02, 20:16)
Aš irgi kartais mėgstu paskaityti pabaigą
Niekada neziuriu knygos pabaigos is anksto. Kaip ir praktiskai niekada neskaitau knygu aprasymu.
Tai va, būna dvieju rūšių skaitytojai: tie, kuriems beveik bet koks siužeto atskleidimas sugadina skaitymo malonumą, ir tie, kuriems gal ir didžiausias spoileris neturi reikšmės 
Na gerai, dar būna, kad nedidelis siužeto atskleidimas netrukdo, bet jau pasakymas, kad žudikas - liokajus - jau nieko gero. Man iš dalies pasisekė - turiu lengvą Alzhaimerio formą - po kurio laiko pamirštu spoilerius, dažniausiai ir knygų siužetus, net ir detektyvų. Tai gal ir neblogai - galėčiau iš naujo skaityti visus skaitytus detektyvus Tik A. Kristi "Dešimt negriukų" žudiką atsimenu, nors ir prieš daug metų skaičiau, - labai jau netikėta buvo
Na gerai, dar būna, kad nedidelis siužeto atskleidimas netrukdo, bet jau pasakymas, kad žudikas - liokajus - jau nieko gero. Man iš dalies pasisekė - turiu lengvą Alzhaimerio formą - po kurio laiko pamirštu spoilerius, dažniausiai ir knygų siužetus, net ir detektyvų. Tai gal ir neblogai - galėčiau iš naujo skaityti visus skaitytus detektyvus Tik A. Kristi "Dešimt negriukų" žudiką atsimenu, nors ir prieš daug metų skaičiau, - labai jau netikėta buvo
QUOTE(nihilistė @ 2018 07 02, 21:19)
Man iš dalies pasisekė - turiu lengvą Alzhaimerio formą - po kurio laiko pamirštu spoilerius, dažniausiai ir knygų siužetus, net ir detektyvų. Tai gal ir neblogai - galėčiau iš naujo skaityti visus skaitytus detektyvus
Turiu ir as ta Alzeimerio forma: n+k knygu galeciau skaityti is naujo net nesuvokdama, kad jau skaiciau... As netgi lengviau isimenu autorius ar pavadinimus, kuriuos asocijuoju su knygu virseliais nei pati siuzeta. Pvz., pries men. perskaiciau viena romana ir kai paieskojau daugiau info, paaiskejo, kad buvo pakeistas pavadinimas to paties romano, kuri skaiciau gal pries desimt metu... Ale, nieko neprisiminiau.
Bet vistiek esu pikta ant tu, kurie atskleidzia knygu siuzetus.
QUOTE(tutele @ 2018 07 02, 22:39)
Turiu ir as ta Alzeimerio forma: n+k knygu galeciau skaityti is naujo net nesuvokdama, kad jau skaiciau... As netgi lengviau isimenu autorius ar pavadinimus, kuriuos asocijuoju su knygu virseliais nei pati siuzeta. Pvz., pries men. perskaiciau viena romana ir kai paieskojau daugiau info, paaiskejo, kad buvo pakeistas pavadinimas to paties romano, kuri skaiciau gal pries desimt metu... Ale, nieko neprisiminiau.
Man tai buvo kelis kartus, kad paimu skaityti kokią knygą ir skaitydama suprantu, kad turbūt aš ją jau skaičiau, nes kai kurios ištraukos atrodo pažįstamos. Nors būčiau galėjusi prisiekti, kad tos knygos tikrai neskaičiau
Man kaipkurios knygos, yra tokiu, kurios islieka atminty ir skaitau dar syki, nes nu gera knyga ir patiri vel ta malonuma, o kartais ne ir nustembi, kodel atrode tokia gera knyga, o dabar visai nebegroja. Taip sakant kartais patikrini save ar knyga vertybiu kitimo skaleje.
O yra tu Alzhaimeriniu knygu, daznai detektyvu, kurias visai smagiai perskaitai is naujo ir tik pabaigoj supranti, kad jau skaitei
ir nustembi, kodel atrode tokia gera knyga, o dabar visai nebegroja. Taip sakant kartais patikrini save ar knyga vertybiu kitimo skaleje.O yra tu Alzhaimeriniu knygu, daznai detektyvu, kurias visai smagiai perskaitai is naujo ir tik pabaigoj supranti, kad jau skaitei
QUOTE(tutele @ 2018 07 02, 22:05)
Man ateme. Ir nesvarbu kokio ilgumo sakinys. Tokie klausimai viesai neuzduodami arba perspejami to siuzeto dar neskaite.
Visos Picoult knygos su detektyvine priemaisa, kadangi nagrinejama teisine sistema. Ir visos palieka daug "neatsakytu" klausimu. Kiekvienas gali interpretuoti ivairias situacijas kas butu, jei tai atsitiktu man/mano seimai/mano pazistamiems/ir t.t.
Bet kokiu atveju, pateikti klausima tokiu budu, tai absoliuciai sugadinti skaitymo malonuma tiems, kas tu detaliu is anksto zinoti nenori.
Niekada neziuriu knygos pabaigos is anksto. Kaip ir praktiskai niekada neskaitau knygu aprasymu.
Visos Picoult knygos su detektyvine priemaisa, kadangi nagrinejama teisine sistema. Ir visos palieka daug "neatsakytu" klausimu. Kiekvienas gali interpretuoti ivairias situacijas kas butu, jei tai atsitiktu man/mano seimai/mano pazistamiems/ir t.t.
Bet kokiu atveju, pateikti klausima tokiu budu, tai absoliuciai sugadinti skaitymo malonuma tiems, kas tu detaliu is anksto zinoti nenori.
Niekada neziuriu knygos pabaigos is anksto. Kaip ir praktiskai niekada neskaitau knygu aprasymu.
pabaigos neskaitau niekada, bet aprašymus taip. O jei ten apie ufonautus
Mano mama neskaito net neutuokia apie ką knyga bus Dėl atminties ... Paprašykit iš atminties išvardint deešimt paskutinių skaitytų knygų - neišvardinsiu
Gaaal labai ilgai galvojusi ir atsakyčiau, bet ne iš eiės ir nebūtinai būtent paskutines 10. O kai kurių siužetai pradingsta kaip rūke 
As kai atsiverciu uzrasiukus, parasyti, ka perskaiciau, kartais nustembu, ka jau skaiciau
Idomiausia, matyt delto, kad esu pasaku magistre, tai vaikiskas knygas ir siuzetus gerai pamenu, ir pojuti, po skaitytos knygos.
Kartais paskaitau aprasus, bet siais laikais, tai isgiria, ar pritempiz, jei tau pstiko tas, tai patiks ir sitas, pasiimi....ir nedziugina. Kaip man nutiko su " Slapta istorija" gal knyga ir gera, bet ji visai manes neuzkabino ir virto grauztuku
Sileikos" Pirkiniai isimoketinai" emiau pagal rekomendacija, kad labai juokinga, o verkiau, bet suzavejo jumoro- sirdgelos subtilumas ir delto perskaiciau dar kelias jo knygas
Idomiausia, matyt delto, kad esu pasaku magistre, tai vaikiskas knygas ir siuzetus gerai pamenu, ir pojuti, po skaitytos knygos.
Kartais paskaitau aprasus, bet siais laikais, tai isgiria, ar pritempiz, jei tau pstiko tas, tai patiks ir sitas, pasiimi....ir nedziugina. Kaip man nutiko su " Slapta istorija" gal knyga ir gera, bet ji visai manes neuzkabino ir virto grauztuku
Sileikos" Pirkiniai isimoketinai" emiau pagal rekomendacija, kad labai juokinga, o verkiau, bet suzavejo jumoro- sirdgelos subtilumas ir delto perskaiciau dar kelias jo knygas
Nu, skaitymo-klausymo malonumo negadinsiu, su klausimu labiau apie autore.
Kas klauses Dinos Rubinos "Vot prichodit mesija" klausau is naujo po poros metu, ir uzkabino, vel galiu klausyt, man idomu suvokti pacios autores pozicija (jos iskaitymas laba patinka). Ji atrodo aiskiai pasiepia komunistinio tipo partiju steigimasi Rusijoje ir net beglius rusus-zydus i Izraeli, bet atrodo, kad nepalaiko ir Izarelio karines pozicijos ar man tik taip pasirode?
Kas klauses Dinos Rubinos "Vot prichodit mesija" klausau is naujo po poros metu, ir uzkabino, vel galiu klausyt, man idomu suvokti pacios autores pozicija (jos iskaitymas laba patinka). Ji atrodo aiskiai pasiepia komunistinio tipo partiju steigimasi Rusijoje ir net beglius rusus-zydus i Izraeli, bet atrodo, kad nepalaiko ir Izarelio karines pozicijos
ar man tik taip pasirode?
Nu, skaitymo-klausymo malonumo negadinsiu, su klausimu labiau apie autore.
Kas klauses Dinos Rubinos "Vot prichodit mesija" klausau is naujo po poros metu, ir uzkabino, vel galiu klausyt, man idomu suvokti pacios autores pozicija (jos iskaitymas laba patinka). Ji atrodo aiskiai pasiepia komunistinio tipo partiju steigimasi Rusijoje ir net beglius rusus-zydus i Izraeli, bet atrodo, kad nepalaiko ir Izarelio karines pozicijosar man tik taip pasirode?
Aš kaip tik baigiau jos naują Синдикат, tai vienoje vietoje ji herojės lūpomis užsiminė, kad ta pozicija pernelyg švelni... Teoriškai viską priimčiau kaip išgalvoto herojaus žodžius, juolab, kad knygos pradžioje prašoma nedaryti jokių paralelių su jos pačios gyvenimu Kita vertus, bet kuriuo atveju, jei jau kūrinio autorius ką nors sako, tai ne dėl to, kad niekad apie tai bebūtų galvojęs O pati knyga man mažiau patiko, nei dauguma jos knygų. Na, bet pasidžiaugiau jos skaitymu. Ir vietų gerų taip pat buvo.
Atsitiktinai dūrusi pirštu į Kniazevo įskaitytas knygas, išklausiau Анчаров Михаил – Как птица Гаруда.Tokia rusiška 100 metų vienatvės - kelios šeimos kartos, šeimyniniai bruožai, šeimos bičiulis-prielipa à la Melkiadas, filosofavimai, kartų skirtumai - žodžiu patiko, ieškosiu daugiau jo.
Patiko Нил Гейман – Океан в конце дороги - su fantazijomis (kam patinka), šiaip įdomi , mano akimis, istorija apie vienišą vaiką.
Pagaliau ištiesiau ranką į popierines knygas - Hannah Kent Paskutinės apeigos - stipri knyga, kažkaip sunku daugiau ką ir pridurti. Kita - Lars Mytting Plauk su skęstančiais nežinau kokiu pagrindu norėjosi iš jos daugiau... kažko pora siužetinių momentų net kiek pigoki pasirodė, bet šiaip paiko
na, ir Гузель Яхина Дети мои - puiki! Nėra lengva, bet įtraukianti ir , bent jau man, emociškai sukrečianti. kaip ir Zuleicha - kėlė daug jausmų.
