QUOTE(tutele @ 2018 06 20, 20:39)
O tai jeigu butu antradieni ar ketvirtadieni, butum galejusi?
Bet kokiu atveju, galim pasidaryti pratesima!
Oi, abu rasytojai is absoliuciai skirtingu operu... "Pirkiniai issimoketinai" labiau orientuota i aprasomo laikotarpio ir bendrai visus emigrantus, kai dalykai, i kuriuos nekreipiama demesio isprastose salygose, igauna visai kitokia potekste, isejus is ju ribu... Bent jau man pasirode labai realistiska ir sava. Kazkuo idejiskai panasi i "Andzelos pelenu" trilogija.
Bet kokiu atveju, galim pasidaryti pratesima!
Oi, abu rasytojai is absoliuciai skirtingu operu... "Pirkiniai issimoketinai" labiau orientuota i aprasomo laikotarpio ir bendrai visus emigrantus, kai dalykai, i kuriuos nekreipiama demesio isprastose salygose, igauna visai kitokia potekste, isejus is ju ribu... Bent jau man pasirode labai realistiska ir sava. Kazkuo idejiskai panasi i "Andzelos pelenu" trilogija.
ne, man tą savaitę paskaitos kasdien išskyrus penktadienį.
Tai nebent trečiadienį po jūsų ekskursijos prisijungčiau, jei suspėčiau.
Man "Pirkiniai išsimokėtinai" būtent ir įdomūs dėl viso konteksto, nes du mano senelio dėdės kaip tik ir buvo "dipukai" Kanadoje.
QUOTE(nihilistė @ 2018 06 21, 08:33)
Na ir pagaliau prisiruošiau perskaityti R. Šepetys "Tarp pilkų debesų". Tiesą sakant manau, kad knyga turi minusų, yra gan paprastai parašyta, bet taip pat suprantu ir tai, kad ji buvo reikalinga tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ir suprastų kas tada vyko Baltijos šalyse. Iškart po jos paėmiau "Amžino įšalo žemėje". Ir supratau iš kur R. Šepetys skolinosi minčių siužetui 
Kai mąstau apie visą tą siaubą, kurį patyrė žmonės dėl vieno žmogaus kaltės, darosi baisu. Tiesa, esu iš vienos tremtinės girdėjusi, kad ten nebuvo taip jau blogai, bet kai paskaitai tokias knygas, tai... matyt kaip kam. Gal kažkam tiesiog pasisekė labiau.
Kai mąstau apie visą tą siaubą, kurį patyrė žmonės dėl vieno žmogaus kaltės, darosi baisu. Tiesa, esu iš vienos tremtinės girdėjusi, kad ten nebuvo taip jau blogai, bet kai paskaitai tokias knygas, tai... matyt kaip kam. Gal kažkam tiesiog pasisekė labiau.Na čia labai priklauso, kada vežė ir kur vežė. Mano giminėje ir artimoje aplinkoje visokių patirčių yra. Vieni labai atšiauriomis sąlygomis gyveno, su tragiškomis istorijomis. Kiti Altajuje, tai ten tremtis ir tiek, gyventi galima buvo, dalis net į Lietuvą pabėgti sugebėjo, bet po kelerių metų sugauti ir vėl išvežti ir tik po Stalino mirties išleisti rekomenduojant negrįžti į Lietuvą, o važiuoti į kokią kitą "draugišką respubliką". Man ši mūsų istorijos dalis labai gyva ir artima.
"Amžino įšalo žemėje" skaičiau mokykloje, mums ji buvo įtraukta į privalomos literatūros sąrašą. Visko neatsimenu, bet kai kurios detalės įstrigo ir įspūdis iki šiol išlikęs, nors jau daug metų praėjo.
