Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

Baisiausiai laiminga klausausi F.Bakmano "Gyveno kartą Uvė"...
kas dar neklausė.

rusų kalba klausau, o skaitovas ypač puikus

rekomenduoju, kas rusiškai supranta

UVĖ

O tai jeigu butu antradieni ar ketvirtadieni, butum galejusi?

Bet kokiu atveju, galim pasidaryti pratesima!


Oi, abu rasytojai is absoliuciai skirtingu operu... "Pirkiniai issimoketinai" labiau orientuota i aprasomo laikotarpio ir bendrai visus emigrantus, kai dalykai, i kuriuos nekreipiama demesio isprastose salygose, igauna visai kitokia potekste, isejus is ju ribu... Bent jau man pasirode labai realistiska ir sava. Kazkuo idejiskai panasi i "Andzelos pelenu" trilogija.

Sveikos

Skaitau ir jus, ir knygas (tiesa, šiemet kažkaip mažiau). Iš to, ką perskaičiau nuo tada, kai paskutinį kartą buvau čia pasirodžiusi, parekomenduoti nelabai turiu ką - patiko S. Kingo rinktinė, bet jį nedaug kas turbūt skaito čia Dar patiko Philip'o K. Diko apsakymų/apysakų rinktinė. Buvo įdomu skaityti Mark Lawrence Schrad "Vodkos imperija" - apie Rusijoje nuo seno įsišaknijusį alkoholio vartojimą ir jo ryšį su valstybės ekonomika.
Visai įdomių minčių perskaičiau Andrėjaus Kurpatovo (Андрей Курпатов) knygoje "Raudonoji tabletė". Nuomonių apie šį autorių ir jo knygas skaičiau įvairių, bet jis gana įdomiai aprašo smegenų poveikį mums ir mūsų gyvenimams. Įdomus požiūrio kampas, be to, manau, jo žodžiuose yra dalis tiesos.
Пьер Ассулин (Pierre Assouline) "Клиентка". Tai nedidelė knyga, pasakojanti apie biografą, kuris netikėtai archyvuose atranda skundą, parašytą II Pasaulinio karo metais, kurio pagrindu buvo suimti jo artimų draugų giminaičiai žydai. Biografas sužino skundikės vardą ir ima ją persekioti. Aišku, kaip dažnai būna gyvenime, ši istorija turi antrąją pusę, kurios biografas nežino. Knyga priverčia susimąstyti apie kitų žmonių pasirinkimus ir kaip pats pasielgtum tokioje situacijoje.
Na ir pagaliau prisiruošiau perskaityti R. Šepetys "Tarp pilkų debesų". Tiesą sakant manau, kad knyga turi minusų, yra gan paprastai parašyta, bet taip pat suprantu ir tai, kad ji buvo reikalinga tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ir suprastų kas tada vyko Baltijos šalyse. Iškart po jos paėmiau "Amžino įšalo žemėje". Ir supratau iš kur R. Šepetys skolinosi minčių siužetui Kai mąstau apie visą tą siaubą, kurį patyrė žmonės dėl vieno žmogaus kaltės, darosi baisu. Tiesa, esu iš vienos tremtinės girdėjusi, kad ten nebuvo taip jau blogai, bet kai paskaitai tokias knygas, tai... matyt kaip kam. Gal kažkam tiesiog pasisekė labiau.
Ариэль Бюто (Ariele Butaux) "Самурайша". Viename viešbučio numeryje randami žinomų pianistų sutuoktinių kūnai. Pasaulis spėlioja, kas galėjo nutikti, o skaitytojas palengva vedamas dviejų žmonių santykių labirintais iki pačios atomazgos. Muzikos, mano manymu, knygoje nėra daug. Bet dviejų žmonių tarpusavio santykių čia tikrai yra.

skaito, skaito S.Kingą konkretizuok pavadinimus S.Kingo rinktinės ir P.K.Diko įdomu pasidarė...

Baigiau P.Smith "Tiesiog vaikai". Šiaip jau biografijas, memuarus aš mėgstu, ypač menininkų, bet čia buvo per daug man nežnomų herojų . Gal visi knygos veikėjai truputį vyresnės kartos atstovai, bet jų vardai nieko nesakė. Turbūt dėl to man nesuprantamas ir tas narkotikų, kaip popiečio arbatėlės, vartojimas, ir homo/bi/seksualumas, o paskui verkšlenimas, kad miršti jaunas (nuo AIDS) ar kad aplinkui visi miršta.
Žodžiu, niekada nebuvau tolerantiška šiuo atžvilgiu ir žinojau, kad už dyką sūris būna tik pelėkautuose... Tai šita pusė mane truputi erzino.
O pati pagrindinių herojų meilės linija gana stipri, švelni, ištikima iki galo. Sakyčiau, gražiai parašyta gyvenimo meilės/draugystės istorija, pagerbiant išėjusį žmogų.

Žymiai labiau patiko Oginskaitės "Gib a kuk". Suskaičiau su malonumu. Visko daug pergyvenes tas Kanovičius, bet kiek žmoguje tolerancijos. Niekada nekalba blogai apie kažkokį žmogų konkrečiai, niekada neteisia, visada palieka tą suvokimą, kad niekas nėra juodas , ar baltas. Kad žmogus priklausomas nuo laiko (laikmečio). Na, man jis toks dvasios aristokratas pasirodė. O ir aprašoma nesena tikrovė tokia "arčiau kailio", viską suvoki, kodėl kažkas vienaip ar kitaip elgėsi.

Dabar berašydama suvokiu, kad kai Amerikoje ar visame laisvame pasaulyje siautėjo narkotikų ir sekso revoliucija, mūsų tėvai tyliai kovojo su sistema arba taikėsi, kaip išgyventi. Štai todėl tokie dideli kultūriniai skirtumai ir taip sunku suvokti mūsų kraštus aplenkusius reiškinius.

Labas. Aš jau ilgokai, po mažą gabaliuką skaitau D. Rubinos "Руская канарейка". Knygai tenka smarkiai konkuruoti su futbolu ir daržų beveik kasdieniu laistymu. Labai dažnai jai tiesiog nelieka laiko, o taip gerai skaitosi. Kuo toliau, tuo įdomiau.

Oi pavydziu tau..labai gera trilogija

Baisiausiai laiminga klausausi F.Bakmano "Gyveno kartą Uvė"...
kas dar neklausė.

rusų kalba klausau, o skaitovas ypač puikus

rekomenduoju, kas rusiškai supranta

UVĖ

Solidarizuojuosi    Tik aš beveik visą knygą praraudojau, maždaug nuo tos vietos, kai supratau kur jis kalbasi su žmona. Bet ta gerąja prasme raudojau   

Labas. Aš jau ilgokai, po mažą gabaliuką skaitau D. Rubinos "Руская канарейка". Knygai tenka smarkiai konkuruoti su futbolu ir daržų beveik kasdieniu laistymu. Labai dažnai jai tiesiog nelieka laiko, o taip gerai skaitosi. Kuo toliau, tuo įdomiau.

Ji dar nuostabiau klausosi įskaityta autorės. Išties, kiek pavydu   ​ 

Žinau. Tik man sudėtinga jos klausytis su savo aparatūra. Klausiau paskutinį kartą klinikose prie kabineto. Bet mano prietaisas labai ribotų galimybių, ir jeigu tyčia ar netyčia suspaudinėju toliau ar atgal, skyrių skaito iš naujo arba prašoka nežinia kiek. Pasiėmiau skaityklę, kad išsiaiškinčiau, ar daug taip praleidau. Pasirodo, nemažai. Tai vat, dabar kai skaitau, ausyse skamba skaitovės balsas.

Филип К. Дик "Электрические сны (сборник)"
Стивен Кинг "Команда скелетов (сборник)"

Radau naują  Гузель Яхина! Дети мои va čia https://rutracker.or...c.php?t=5560561Dar tik siunčiuosi, bet jos Zuleicha man buvo tokia puiki, kad laukiu ne mažesnio malonumo  ​ 

Be , Kliukvinas – naujas mano įskaitytojas favoritas.

lauksiu atsiliepimo