M. Lunde ,,Bičių istorija" - neblogai sulipdyta knyga, smagiai suskaičiau, o skaitant dalį apie tolimą ateitį per kažkokią laidą išgirdau tai, ką ką tik buvau skaičiusi. Ir netikėk tom distopijom
A. Patehett ,,Vieningieji" - ne tiek patiko, kas parašyta, kiek patiko, kaip parašyta. Pats siužetas toks baisiai jau amerikoniškas. Bet kokio talpumo sakinys
Šiaip esu linkus ryti knygas, bet šį kartą, atrodo, skaičiau kiekvieną žodį. Vienas ar keli epizodai įrašyti į atminties aukso fondą.E. Ferrante ,,Apie tuos, kurie pabbėga..." - kur dingsi, pradėjau tą seriją, tai reikia ir baigti. Nežinau, ar ji tikrai tokia populiari pasaulyje, ar čia rinkodaros triukas, bet aš nealpstu (na, gal po pirmos dalies) . Nors ši dalis patiko.
C. Hoover ,,Mes dedame tašką" - pasiėmiau išgirdus kritikų rekomendacijas. Iš pradžių nesupratau, lėkiau tikrintis, ar tikrai ta pati knyga. Jau tokia skystybė, tokia banalybė, kad maniau, nebeįveiksiu. Bet... Ir kas buvo toliau, griežtai uždrausta sakyti, bet tas nuoširdumas tikrai sušildė širdį. Čia kaip eurovizinė Ievos daina - lyg ir nieko gero, bet nuoširdumas vis tiek paima
I. Allende ,,Vidury žiemos" - tai ne iš tolo nėra ta pati Allende, parašiusi ,,Dvasių namus". Na, gal šiek tiek... Skaitosi lengvai. Skaitant neapleido keistas jausmas. Rašydama tikrai baisius, tragiškus dalykus autorė laikosi distancijos, į viską žiūri pro pozityvo prizmę, su humoru. Nori nenori pagalvoji, kad gyvenimas vis tiek gražus, kad ir kiek tų nelaimių bei neteisybių griūtų.
L. Slimani ,,Lopšinė" turbūt rimčiausia pretendentė į geriausią knygą. Čia tas pojūtis, kai atsiverti, pradedi skaityti ir supranti: čia aukštasis pilotažas. Man patinka, kai knyga prasideda nuo finalo. Matyt, nesu baisiai empatiška, nes galėjau ją skaityti, koncentravaus ties socialinėm temom. Gali patikti, gali nepatikti, bet kad parašyta gerai - faktas.
Tiek.
