Gedulas
QUOTE(Alchemie @ 2018 04 25, 21:18)
vargšiukė..
Išklausiau E. Strout 'Olivija Kitteridž". Patiko man ji. Ne veltui Pulitzerio premija gavus. Rami neskubri knyga iš visiškai eilinių nei gerų nei blogų žmonių gyvenimo. Žmonių, kurių metus turbūt galima pavadinti 'jau saulelė vakarop', kuriems liko gerokai mažiau nei pragyventa... Trylika skirtingų situacijų, kurias vienaip ar kitaip - kartais tiesiogiai apie ją, kartais ji tik šmėkšteli pasakojime apie kitus - jungia Olivija Kitteridž. Buvusi matematikos mokytoja, nelengvo charakterio, bet vis tiek kelianti skaitant kelianti simpatiją. Gyvena ji nedideliame Amerikos miestuke, bendrauja su tokiais pat žmonėmis, pagyvenusiais, žinančiais kas yra vienišumas, ką reiškia nebendrauti su užaugusiais vaikais ar prarasti antrąją pusę. Gyvenimiška knyga.
Įsigijau šunį, tai nebėr laiko jau ne tik skaityt, bet ir klausyt
Aš testuoju jau antrą seriją iš fentezi. Kai daug prisiklausai apie kokias labai labai geras knygas iš kitų, norisi patikrinti. Taigi tikrinau Mervin Pik Gormengasto serijos 1 knygą "Titus Groan" (rusų kalba skaičiau, bet rašau nerusiškai). Labai savotiška knyga. Tokia niūroka, daug aprašymų, labai savotiški ir išsiskiriantys personažai. Jei kas ir fantastiška, tai aplinka. Veiksmo nėra daug, bet tai, kas vyksta- reikšminga. Kitas dalis irgi skaitysiu, tik vėliau. Serija verta dėmesio. Tuo labiau, kad tai viena iš pirmųjų tokio žanro. Nežinau, ar labai trūks pabaigos, nes autorius mirė lyg ir nebaigęs rašyti. Vienu žodžiu, prisidedu prie pagyrų.
Kitą knygą pradėjau neplanuotai. Po Tito Groano norėjau paskaityti ką nors visai iš kitos srities, turėjau pradėtą dokumentinę. Bet savo nelaimei ar laimei, norėdama tik akį užmest, kas per knyga, atsiverčiau Brendono Sandersono "Pelenai ir plienas" , 1 iš serijos "Скадриал. Рождённый туманом" (irgi rusų kalba). Ir prapuoliau knygoje. Veiksmas, įdomūs personažai, magija, įdomus pasaulis. Sužavėjo, nei vienas veikėjas neerzina. Labai lengvai skaitosi. Dar nebaigiau, bet ir baigt nesinori.
Kitas dalis irgi skaitysiu, tik vėliau. Serija verta dėmesio. Tuo labiau, kad tai viena iš pirmųjų tokio žanro. Nežinau, ar labai trūks pabaigos, nes autorius mirė lyg ir nebaigęs rašyti. Vienu žodžiu, prisidedu prie pagyrų.Kitą knygą pradėjau neplanuotai. Po Tito Groano norėjau paskaityti ką nors visai iš kitos srities, turėjau pradėtą dokumentinę. Bet savo nelaimei ar laimei, norėdama tik akį užmest, kas per knyga, atsiverčiau Brendono Sandersono "Pelenai ir plienas" , 1 iš serijos "Скадриал. Рождённый туманом" (irgi rusų kalba). Ir prapuoliau knygoje. Veiksmas, įdomūs personažai, magija, įdomus pasaulis. Sužavėjo, nei vienas veikėjas neerzina. Labai lengvai skaitosi. Dar nebaigiau, bet ir baigt nesinori.
Siandien Terry Pratchetui butu sueje 70 metu 
Kaip tik baigiau klausyti Pratchett "Magijos spalvą" 
Labai smagu pusiausvyrai visokiai atgauti - fantazija per kraštus, šmaikštumas ir ironija kaip man patinka 
Dar mano sąraše S. Kingo 11/22/63. Eilinį kartą įsitikinau, kad Kingas – įgudęs nervų tampytojas Patiko
Man "airiškas" periodas. Sekmadienį perskaičiau Geruosius žmones ir jau kurį laiką klausausi Edward Rutherfurd The Dublin Saga. Dar nebaigiau pirmosios dalies (Godreads rašo, kad knygoje virš 700psl, tai yra ką veikt tiek išklausyt), bet labai patinka. Pateikiama Airijos istorija nuo laikų prieš šv. Patriką ir žadama tęsti iki bent jau 20 amžiaus. Tai istorinis romanas, įdomiai parašytas, angliškai skaitančioms/klausančioms labai rekomenduoju.
Pažiūrėjau, kad autorius yra parašęs ir apie Angliją, Prancūziją, jei nepainioju, Rusiją, žodžiu, dar krūvelė į "noriu noriu" sąrašą
Pažiūrėjau, kad autorius yra parašęs ir apie Angliją, Prancūziją, jei nepainioju, Rusiją, žodžiu, dar krūvelė į "noriu noriu" sąrašą
Labos
Apleidau internetą, skaitymą irgi, nes vaikai pagedo, neina laiku miegot
O po to jau ir aš pati užlūžtu...
Nepaisant to pasidaviau pagundai ir perskaičiau D.Brown "Kilmė". Šlamštelis, kitaip neįvardinsi...
Nei pagrindinė ale "mokslinė" mintis, nei pats siužetas neįtikino.
Perskaičiau šitą, bet man tokia dirbtinė ir pritempta pasirodė. Jaučiausi tarsi kinoteatre filmą "šaudo-gaudo" žiūrėdama
Na, nežinau... Čia lyg ir labiau į suaugusių kategoriją taikyta...
Nepatiko...silpnoka tokia pasirodė. Per mažai išplėtotas siužetas, per mažai mistikos ir senovės legendų..nors kai kurios mintys buvo puikios. Ypač patiko kalbantys ežerai
Sofija
Apleidau internetą, skaitymą irgi, nes vaikai pagedo, neina laiku miegot
O po to jau ir aš pati užlūžtu...Nepaisant to pasidaviau pagundai ir perskaičiau D.Brown "Kilmė". Šlamštelis, kitaip neįvardinsi...
Nei pagrindinė ale "mokslinė" mintis, nei pats siužetas neįtikino. QUOTE(giluze @ 2018 04 09, 16:02)
Ir dar perskaičiau S. Meyer "Chemikę". Viskas taip krūtai, veikėjai žiauriai kieti, vos ne bondiana. Paėmiau į rankas ir nebepadėjau, kol neperskaičiau. Anotacijoj parašyta, kad turėtų būti ir meilės istorija. Džiaugiuosi, kad su ja neperspaudė, ir nesigavo romantinis trileris. Labai girt negaliu, bet ir peikt neišeina, įtraukė, vadinasi nebloga.
Paėmiau į rankas ir nebepadėjau, kol neperskaičiau. Anotacijoj parašyta, kad turėtų būti ir meilės istorija. Džiaugiuosi, kad su ja neperspaudė, ir nesigavo romantinis trileris. Labai girt negaliu, bet ir peikt neišeina, įtraukė, vadinasi nebloga. Perskaičiau šitą, bet man tokia dirbtinė ir pritempta pasirodė. Jaučiausi tarsi kinoteatre filmą "šaudo-gaudo" žiūrėdama QUOTE(saintlina @ 2018 04 09, 17:16)
'Chemikę' neseniai ir aš perskaičiau. Man tai ji tokia tipiška dabartiniams paaugliams pasirodė. Aiškiai jau išaugau tą amžių, nes visiškai nebe mano skonio
Na, nežinau...
Čia lyg ir labiau į suaugusių kategoriją taikyta...QUOTE(Alchemie @ 2018 04 20, 15:31)
Perskaiciau Jurgos Lago "Lietaus zeme"...nu tks dviprasmis jausmas liko. Kaip vaiku knygai su jumoru, gan pavirsiumi, ner kazkaip gilios mintiespajautimo kaip pvz. Caitkute geba sudeti i teksta, kaip suaugusiems...nu, nezinau, lengvai, greitai, aletruputi mitologines fantastikos. Nera blogai, bet, gal tikejausi daugiau 
Nepatiko...silpnoka tokia pasirodė. Per mažai išplėtotas siužetas, per mažai mistikos ir senovės legendų..nors kai kurios mintys buvo puikios. Ypač patiko kalbantys ežerai
Sofija
As dabar be ispaniskos dar po truputi skaitau " Suguloves dkra", uzkabino,megstu tokio tipo knygas
Sveikos.
na va mano skaitinių ataskaita .Gal kurią sudomins?
Smagiai perskaičiau
D.Adams "Restoranas visatos pabaigoje".Labai patiko.
Kita labai patikusi Frederik Backman "Gyveno kartą Uvė",rekomenduoju dar neskaičiusioms.
Kita Isabel Allende "Vidury žiemos" ir
S.Ahava "Iš dangaus krintantys dalykai" ir dar paprastą mielą
R.J. Nabus "Musė Luiza",patiko, miela, liųdnoka.Labai gražios iliustracijos.
http://www.moteris.l...i.d?id=77117687
Dabar mėgaujuosi A.Kleivos "Kaip veikia Japonija". Tai knyga ne kelionių kur nueiti ar ką pamatyti, o apie pačius japonus, kaip jie gyvena, bendrauja, supažindina su jų sudėtinga kalba,jos vartojimu bei į kokias kuriozines situacijas galima patekti vien dėl vienos raidelės ir A.de Sent Egziuperi citata iš Mažojo princo: "Kalba tai nesusipratimų šaltinis", manau labai tinkanti japonų kalbai", kurios gali mokytis visą gyvenimą.Vien žodžio "atsiprašau" yra penki žodžiai, vartojami skirtingais atvejais. A. Kleiva pasakoją kaip jie bendrauja, dirba, mokosi, jų būdą, kaip juos suprasti, kaip jie mus stebina, glumina ir žavi.Mane žavi jų kultūra, jų ką bedarytų tobulybės siekimas, meno pojūtis, meilė gamtai,saikingumas, išlaikytumas.
Noriu pasidalint, kartą koncertavo pas mus du japonai.Moteris dainavo, o vyras grojo keletą autentiškais japoniškais instrumentais.Po renginio teko pabendraut užimt svečius, jiems daug pasakojau, aprodžiau ir gale renginio jie padovanojo Japonijoje pagamintą muilą, kuris kaip meno kūrinys mane sužavėjo.Vien muilo įpakavimas verčia grožėtis, gėrėtis, įdėta tiek kruopštaus darbo, tiek muilui, tiek įpakavimui..Japonas niekada nepasakys " Ai gerai bus ir taip". Jį dar vis saugau ir gaila net naudoti.Vienu žodžiu mielas prisiminimas .O žemę iškedens, išpuoselės kaip koks kraujagyslių chirurgas". Tai va kokie tie japonai.Iki galo jų gal nesuprasime, nes perdaug gal "šviesmečių" mus nuo jų skiria.Vien technologijos ko vertos. Andrius teisingai pabrėžė "Japonija nėra technologiškai pažengusi, ji yra technologiškai peržengusi". Linkiu įdomaus ir vietomis linksmo malonumo skaitant.
Merginos tai kada planuojam data tutelės atvykimo proga meetui ir gal liepos mėn pavyks susiorganizuoti ekskursiją į VU biblioteką.
Beje antradienį Čiurlionio namuose vyks paskaita "Ką žinojo apie simbolizmą Sofija Kymantaitė prieš sutikdama Čiurlionį". Gal kurią sudomins?
Manęs laukia eilėje M.Pessel "Naktinis filmas" Gal kuri skaitėt ?Ar patiko? ir P.Claudel "Brodekas" kurios jau mugės metu norėjau.Kada tai patiko šio autoriaus kita knyga "Pilkosios sielos" Įdomu kaip ši bus?
na va mano skaitinių ataskaita .Gal kurią sudomins?
Smagiai perskaičiau
D.Adams "Restoranas visatos pabaigoje".Labai patiko.
Kita labai patikusi Frederik Backman "Gyveno kartą Uvė",rekomenduoju dar neskaičiusioms.
Kita Isabel Allende "Vidury žiemos" ir
S.Ahava "Iš dangaus krintantys dalykai" ir dar paprastą mielą
R.J. Nabus "Musė Luiza",patiko, miela, liųdnoka.Labai gražios iliustracijos.
http://www.moteris.l...i.d?id=77117687
Dabar mėgaujuosi A.Kleivos "Kaip veikia Japonija". Tai knyga ne kelionių kur nueiti ar ką pamatyti, o apie pačius japonus, kaip jie gyvena, bendrauja, supažindina su jų sudėtinga kalba,jos vartojimu bei į kokias kuriozines situacijas galima patekti vien dėl vienos raidelės ir A.de Sent Egziuperi citata iš Mažojo princo: "Kalba tai nesusipratimų šaltinis", manau labai tinkanti japonų kalbai", kurios gali mokytis visą gyvenimą.Vien žodžio "atsiprašau" yra penki žodžiai, vartojami skirtingais atvejais. A. Kleiva pasakoją kaip jie bendrauja, dirba, mokosi, jų būdą, kaip juos suprasti, kaip jie mus stebina, glumina ir žavi.Mane žavi jų kultūra, jų ką bedarytų tobulybės siekimas, meno pojūtis, meilė gamtai,saikingumas, išlaikytumas.
Noriu pasidalint, kartą koncertavo pas mus du japonai.Moteris dainavo, o vyras grojo keletą autentiškais japoniškais instrumentais.Po renginio teko pabendraut užimt svečius, jiems daug pasakojau, aprodžiau ir gale renginio jie padovanojo Japonijoje pagamintą muilą, kuris kaip meno kūrinys mane sužavėjo.Vien muilo įpakavimas verčia grožėtis, gėrėtis, įdėta tiek kruopštaus darbo, tiek muilui, tiek įpakavimui..Japonas niekada nepasakys " Ai gerai bus ir taip". Jį dar vis saugau ir gaila net naudoti.Vienu žodžiu mielas prisiminimas .O žemę iškedens, išpuoselės kaip koks kraujagyslių chirurgas". Tai va kokie tie japonai.Iki galo jų gal nesuprasime, nes perdaug gal "šviesmečių" mus nuo jų skiria.Vien technologijos ko vertos. Andrius teisingai pabrėžė "Japonija nėra technologiškai pažengusi, ji yra technologiškai peržengusi". Linkiu įdomaus ir vietomis linksmo malonumo skaitant.
Merginos tai kada planuojam data tutelės atvykimo proga meetui ir gal liepos mėn pavyks susiorganizuoti ekskursiją į VU biblioteką.
Beje antradienį Čiurlionio namuose vyks paskaita "Ką žinojo apie simbolizmą Sofija Kymantaitė prieš sutikdama Čiurlionį". Gal kurią sudomins?
Manęs laukia eilėje M.Pessel "Naktinis filmas" Gal kuri skaitėt ?Ar patiko? ir P.Claudel "Brodekas" kurios jau mugės metu norėjau.Kada tai patiko šio autoriaus kita knyga "Pilkosios sielos" Įdomu kaip ši bus?
Kažkaip tylu ramu temoje... 
Atėjau pasidalinti man labai patikusia knyga. Nežinau, gal tik man. Bet taip ramiai gražiai suskaičiau Paolo Cognetti "Aštuoni kalnai" Kas myli kalnus, mane supras. Ne veltui gavusi porą prestižinių Italijos premijų.
Siužetas niekuo neypatingas. Sakyčiau, kaip kokio "Stounerio" - ramus, be didelių nukrypimų nuo normos gyvenimas, vis susiliečiantis tai su draugo, tai su tėvo, tai su mamos gyvenimais. Bet man kažkaip labai patinka, kai savo knygose autoriai moka išreikšti ir perduoti savo meilę kokiai nors vietai, miestui, veiklai.
Rekomenduoju intravertams
Kitos šiuo metu skaitytos/skaitomos knygos:
D.Perlmutter "Smegenų gyvybingumo paslaptis". Labai įdomi mokslo populiarinimo knyga apie mūsų mikrobiomą ir kaip jis veikia mūsų imunitetą bei šių laikų ligas Alzheimerį, Parkinsoną ir pan.
B.Bosker "Kamščio nunešti". Čia jau spec. literatūra vyno mylėtojams
Dabar galvoju, ar imtis "Vasarnamis su baseinu" (nesu užtikrinta dėl jos) ar pasinerti į M.Čepulio "Metai: gamtos fotografo dienoraštis" (Buvau su sūnum puikiame jo naujos knygos pristatyme bibliotekoje).
Atėjau pasidalinti man labai patikusia knyga. Nežinau, gal tik man. Bet taip ramiai gražiai suskaičiau Paolo Cognetti "Aštuoni kalnai"
Kas myli kalnus, mane supras. Ne veltui gavusi porą prestižinių Italijos premijų. Siužetas niekuo neypatingas. Sakyčiau, kaip kokio "Stounerio"
- ramus, be didelių nukrypimų nuo normos gyvenimas, vis susiliečiantis tai su draugo, tai su tėvo, tai su mamos gyvenimais. Bet man kažkaip labai patinka, kai savo knygose autoriai moka išreikšti ir perduoti savo meilę kokiai nors vietai, miestui, veiklai. Rekomenduoju intravertams
Kitos šiuo metu skaitytos/skaitomos knygos:
D.Perlmutter "Smegenų gyvybingumo paslaptis". Labai įdomi mokslo populiarinimo knyga apie mūsų mikrobiomą ir kaip jis veikia mūsų imunitetą bei šių laikų ligas Alzheimerį, Parkinsoną ir pan.
B.Bosker "Kamščio nunešti". Čia jau spec. literatūra vyno mylėtojams
Dabar galvoju, ar imtis "Vasarnamis su baseinu" (nesu užtikrinta dėl jos) ar pasinerti į M.Čepulio "Metai: gamtos fotografo dienoraštis" (Buvau su sūnum puikiame jo naujos knygos pristatyme bibliotekoje).
