Apsižiūrėjau, kad man dabar žydiškasis laikotarpis skaityme.
Prasidėjo viskas nuo
K. Slawenski "Dž. D. Selindžeris: pakylėtas gyvenimas". Selindžeris žydų kilmės.

Knyga labai patiko, į jo knygų antraštes dabar žiūriu visai kitaip. Kaip autorius jis man patinka dar labiau.
Tada truputį ne į temą įsiterpė
J. Archer "Tik laikas parodys", Kliftonų kronikos pirma knyga. Labai gaila, bet nematau prasmės skaityti kitas, nepatiko, konkrečiai sakant. Tuo pačiu įsitikinau , kad mano nemeilė Archeriui nepraėjo ir jau nepraeis.
Po to skaičiau
D. Mišani "Dingęs be žinios". Žydų autoriaus žydiškas detektyvas. Kaip detektyvas knyga šiaip sau, bet apie Izraelio žmonių kasdieninį gyvenimą skaityti buvo labai įdomu.
Toliau perskaičiau
R. Oginskaitės "Gib a kuk. Žvilgtelėk". Nuostabi knyga apie šeimą, miestelį, pokario ir tarybinių metų Vilniaus kultūrinį gyvenimą (šitą temą labai mėgstu), galų gale vėl apie Izraelį. Taip užsimaniau paskaityti Kanovičiaus knygų, kurių jau beveik neliko bibliotekoje. Visa viltis - Jonavos bibliotekos kraštotyros skyrius, čia tai bus viskas, ką tik jis parašė. Turbūt.
O dabar negaliu atsitraukti nuo
S. S. Montefiore knygos "Jeruzalė". Knyga didelė, apima visą Jeruzalės miesto "biografiją". Net nuotraukų yra. Vertėjas L. Jonušys. Tai dar vienas pliusas knygai.