"Prancūzijoje mama su maždaug trejų metų vaiku nuėjo į knygyną. Vaikas paėmė knygą, atsivertė ir tarsi bandydamas didinti tekstą išmanaus telefono ekrane, pradėjo liesti puslapius. Pamatęs, kad knygos šriftas nekinta, pradėjo verkti. Vaikas yra pirmiau pažinęs išmaniąsias technologijas, o ne popierinę knygą. Mes nežinome, į ką visuomenę nuves šie procesai. Turbūt esame paskutiniai dinozaurai, gyvenę be interneto."
"Būna kaimo žmonių, kurie per gyvenimą neperskaitė nė vienos rimtos knygos, bet jų išmintis kita. Yra išmintingesni už daug tokių, kurie perskaitė tūkstančius knygų. Praeitame amžiuje nedaug kas dar skaitė, kaime buvo gyva folkloro kultūra, o skaityti dauguma nemokėjo. Apskritai skaitymas tam tikra prasme buvo šventas dalykas. Pats žodis buvo suvokiamas kaip šventas. Žmonės netgi mažiau kalbėjo. Mes dabar per daug kalbame, mums nereikia tiek žodžių, nes juose galima pasimesti. Anksčiau žodyje meilė glūdėjo tikras jausmas. Dabar, kai jis tiek daug valkiojamas informacinėje erdvėje, prarado savo pirminį svarbumą."
Jaroslavas Melnikas.
visas interviu čia. beje labai geras...
Visiska tiesa, kai vaikas kita nuskriaudzia, jampasakyti "atsiprasau", kaip nusispjauti, nes nesuvokia vidines busenos..ir atsiprases cia pat po poros minuciu vel gali uzgauti kita...viskas plaukia pavirsium, nebera gelmes, jei jos neidesime
QUOTE(prieplauka @ 2018 02 27, 11:48)
Dėkui, tikrai labai geras tekstas.
QUOTE(prieplauka @ 2018 02 27, 10:48)
Vaikas paėmė knygą, atsivertė ir tarsi bandydamas didinti tekstą išmanaus telefono ekrane, pradėjo liesti puslapius. Pamatęs, kad knygos šriftas nekinta, pradėjo verkti.
Ne taip seniai teko girdėti, kaip vienas charizmatiškas jaunas profesorius žavėjosi, jog metų neturintis sūnus (mano pamąstymas: ant kojų vos besilaikantis, dar nė žodžio neišlemenantis...) stovi prie lango ir "skrolina"... Koks pasaulio suvokimas formuojasi?..
bioninio zmogaus
... ir taip biologinė žmonija virsta bionine. 
Neseniai žiūrėjau filmą http://www.imdb.com/...=nm_flmg_act_38 Ne šedevras, bet į kontekstą: žmogus, kuris mąsto ir jaučia, tampa antrarūšiu, lyginant su "elementu", kuris reaguoja ir veikia nemąstydamas.
Neseniai žiūrėjau filmą http://www.imdb.com/...=nm_flmg_act_38 Ne šedevras, bet į kontekstą: žmogus, kuris mąsto ir jaučia, tampa antrarūšiu, lyginant su "elementu", kuris reaguoja ir veikia nemąstydamas.
QUOTE(Mamce @ 2018 02 27, 16:35)
Dėkui, tikrai labai geras tekstas.
Ačiū, prieplauka, tikrai labai geras tekstas, verčiantis susimąstyti ne tik apie informacijos srautą, bet ir apie skaitymo gilumą ir kokybę
Ačiū, Helianta ir Prieplauka, už įdomias nuorodas. Taip, Melniko straipsnis labai geras. Skaityti baisu, nes jaučiu, kad didžiąja dalimi jau esu tas paviršutinis vartotojas
QUOTE(klopedija @ 2018 02 27, 22:59)
... ir taip biologinė žmonija virsta bionine.
Neseniai žiūrėjau filmą http://www.imdb.com/...=nm_flmg_act_38 Ne šedevras, bet į kontekstą: žmogus, kuris mąsto ir jaučia, tampa antrarūšiu, lyginant su "elementu", kuris reaguoja ir veikia nemąstydamas.
Neseniai žiūrėjau filmą http://www.imdb.com/...=nm_flmg_act_38 Ne šedevras, bet į kontekstą: žmogus, kuris mąsto ir jaučia, tampa antrarūšiu, lyginant su "elementu", kuris reaguoja ir veikia nemąstydamas.
Filmas, kuris irgi puikiai atspindi šią temą
QUOTE(prieplauka @ 2018 02 28, 11:38)
Kažkada žiūrėjau, reiks pakartot. 
pagaliau prisiruošiau ir perskaičiau K. Follett 'Žemės stulpai'. Tikėjausi kažko įspūdingo, gavau kažką panašaus į 'Pribuvėjos išpažintį'. Nelabai man ji.. 
Labas žvarbus rytas
Pribaigiau "Maskvos sagą".Tikrai patiko, kad ir baisi (ta prasme, laikai tokie baisūs buvo). Tik jausmas toks, kad pasakojant istoriją autoriui vis kilo slegis, ir trečiojoje dalyje jau sunkoka buvo valdytis - mano akimis tek kiek per daug fiziologijos ir anatomijos 
Bet iš esmės viskas vietoje, nes kai pagalvoji, greičiausiai viskas taip ir buvo, t.y. keiksmažodžiai liejosi laisvai... ru forume kiek paskaičiau komentarus, o kieeek bangų, pasirodo, nors man lyg ir visiškai aišku, kaip šią knygą vertinti 
