Dar noriu pasipasakoti apie Robertson Davies Rebel Angels: toks dvilypis įspūdis - pati istorija ne kažin kas, bet pasakojimo stilius (net su pseudofilosofiniais ekskursais) užkabina, kelia smalsumą - visiškai nieko nežinojau apie Kanados akademinį gyvenimą (esu tikra, kad nieko tikro ir nesužinojau ), bet man iš esmės patinka aukštųjų mokyklų snobizmas, tad knyga susiklausė vienu ypu. Klausysiu ir likusias dvi (Kornišo trilogija viskas užvadinta )
Aš tai Petinia kronikase ràdau daliku kur ape Šiaūlius nežinuojau
Užaugau Šiauliuose Bet skaityt tai nelengva buvo (techniškai )
Debfordo trilogija paklausyk to paties autoriaus! jos pagrindinis veikejas Kornišo teilogijoj šmėsteli 😀
man abi jos labai patiko😀
Debfordo trilogija paklausyk to paties autoriaus! jos pagrindinis veikejas Kornišo teilogijoj šmėsteli 😀
man abi jos labai patiko😀
Mielai Ačiū!
Aha, labai tikroviškai perteikta
<p>Užaugau Šiauliuose Bet skaityt tai nelengva buvo (techniškai )</p>
Man tai labai lengvai skaitėsi, gyvenau netoliese nuo ten
Ir gal kas nors pravers, nes namie toks vienas bręstantis yra. Aišku, laikai kiti, bet, sakyčiau, yra universalių reiškinių Knyga įvairioms amžiaus grupėms, nes ir mano mama tapo Kmitos gerbėja, ir vaikui ištraukos apie šūlę gerai suėjo.
Mano įspūdis toks pat, herojė kvaiša, bet kad kažkas panašaus darosi, tai tikrai. Nenorėjau turėti fb ir aš, bet teko pasidaryti darbinį, tai stengiuosi iš to išpešti naudą, susisiekiu su vaikais. Šiurpau nuo to, kaip žmonės visus intymius dalykus kiša į el. erdvę. Atrodo, Nihilistė buvo įmetus labai gero straipsnio nuorodą. Ten privačios detektyvų agentūros vadovo pranešimas apie visus tuos soc. tinklus ir viešinimąsi. Knyga man buvo labai tikroviška, aš ją tiesiog prarijau, kaip trilerį.
Dabar pradėjau skaityti Marinos ir Sergejaus Djačenkų "Ритуал". Neseniai pažiūrėjau labai gražų filmą "Он- дракон". Labai fantastiškas ir mielas filmas, tinka žiūrėti su vaikais, gaila, kad nebuvo tinkamai išreklamuotas. Paskaičiau komentarus po juo, ogi pagal šitą knygą pastatytas. Gerai, kad ten rašė, jog filmas labai skiriasi nuo knygos, nes būčiau užsigraužus (mėgstu pirma paskaityti knygą, o jau paskui galbūt pažiūrėti filmą pagal ją). Taigi skaitau ir ieškau panašumų. O panašumų tai laaabai mažai, drakono vardas atitinka ir kad drakonas pagrobia princesę. Viskas.
Buvo Ir net gali pakartot, jei kam įdomu
Ateinu pavėlavus į Oskarus, ačiū Heliantai Šiandien žiūrėjau užrasus, kur seniau sąžiningai rašydavau knygų atsiliepimus, ir pasirodo 2008 ais aš nuėjau į pirmą knygių mytą Yra foto, viskas užfiksuota su įrodymais. Ir knygų perskaitydavau po 60 per metus...
Aš šiuos metus pradėjau skaitydama kelias knygas iš karto, ko niekada nepraktikavau. Namie, Zafon “Angelo žaidimas”. Gerai, bet ne taip gerai, kaip pirmoji. Labai patinka plona gija jungianti abi istorijas. Jau nedaug liko, nepatogu nešiotis tokią storą knygą. Namie beveik nekaitau.
Niekad neskaičiau pdf, bet pasitaike ir per kelionę iki kito miesto ir atgal, suskaiciau Rūta Šepetys “Druska jūrai”. Ypatingai patiko. Beveik ašarą nubraukiau. Nieko buvau negirdejus apie šią tragediją. Tai aišku vakar sužiūrėjau visas dokumentikas, kurias tik radau ta tema. Irgi patiko plona ziužeto linija, jungianti su “Tarp pilku debesų”. Paaštrino baisios istorijos tragizmą. Ir kaip tai arti mūsų.
Galiu pasakyti, kad atradau elektroniniu knygų džiaugsmą ir atsiprašiau savo senutes KoBo skaitykles šiandien pakroviau, net netikėjau, kad ji veiks! Pradėjau E Lochart “When we were liars”. Lietuviškai “Melagiai”. Ji labai rekomenduota, girdėjau labai daug gerų atsiliepimų. Ir tik pradėjus supratau, kad čia young adults (jaunimui?!paaugliams?!) skirta knyga. Bet daug žadanti. Įtraukė.
Naujais metais prižadu grįžti į skaitymą ir į temą pilnu tempu!
Merginos, gal kuri turėtų pasidalyti Šlepiko "Mano vardas Marytė"? prisireikė mokinukei...
Aš visiškai nieko iš tos knygos nesitikėjau, bet buvau maloniai nustebinta. Vietom toks lyg ir graudumas, lyg nostalgija buvo suėmusi. O vaikiškas naivume...