Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

Išpažinkit man a.ž. savo "nuodėmes" , t.y., rašykit savo el.p. adresus, kam reikėjo https://kitosknygos....nygos/Obabakoak

Matet? Balsavot?

Įdomu ne tik balsuoti, bet ir suskaičiuoti, kiek skaitytų
Mano atveju - apie trečdalis. Ir čia jau įskaitant visą privalomąją literatūrą iš mokyklos kurso...

Gerai atsimenu Prano Morkūno "dainuoja degeneratas" - apie šį dadaistą imažinistą dvyliktoje klasėje per Mokytojų dieną su drauge mokytojams pamoką vedėm, nes Pranas Morkūnas buvo jos giminaitis, berods senelio brolis.

Aham, ir pas mane panasiai.

Tik tas sarasas toks biski sakyciau "bof, bof" - suprantu, kad ir man negirdetos knygos kazkam turi/turejo paklausa, obettaciau, pvz., Maironi tikrai galejo itraukti.





Ai, jus geriau "The secret" paskaitykit, ten bent apie kvantine fizika raso, mokslu paremta, tpsknt.

Nieko neizeidziant, "Trobele" netikintiems - absoliutus laiko gaisinimas. Religinis pamokslas ipintas i detektyvini siuzeta. Jau geriau tada J.Redfield "Celestino sventyklos pranasyste" (absoliuciai nerekomenduoju ekranizuotos versijos).

"Dievo..." neskaiciau, bet jo ir neieskau.

Vakar vis tik pasiėmiau "Dievas, kuris visada keliauja incognito". Kad perskaičiau, negaliu sakyt, nes tiesiog perverčiau, praleidau aprašymus ir moralizavimus, lyg per stambų sietą perkračiau knygą. Buvau labai prieš ją nusistačius, mane tokios reklamuojamos knygos kažkaip atstumiančiai veikia. Nebuvo tokia prasta, kaip tikėjausi , bet ir stebuklų nebuvo. Išpurčius visus tuos pamokymus, lieka paprastutė istorija apie princą Pelenių. Pastebėjau, kad tam tikrais periodais atsiranda tokios bangos, kai išpopuliarėja didaktinės , mokančios gyventi knygos. Dažniausiai jos būna mėgstamos jaunimo, matyt jiem reikia tos didaktikos.Savo metu aš irgi kažką panašaus skaičiau, konspektavau. Ne taip seniai buvo svaigstama dėl Coelho, dabar prašom, Gounelle, Young. Man labai rekomendavo Young "Trobelę" ir dar sakė, filmas labai geras. Nu ką aš žinau... Gal kada ir perskaitysiu vertikaliai.

aš jau skaitau po truputį Istorija apie baltą šerną man primenė kitą magiškojo realizmo knygą - Tigro žmoną.


Perskaičiau J. Chessex 'Tironą". Nepatiko.

Nu, klausimas turbut ne apie tikejima ar netikejima, o tikejimo forma, religijos krypti

"Trobelę" skaičiau. Kaip Martux sake, gražių trupinėlių būta, bet ne literatūrinis šedevras. O "Incognito.." irgi neimu į rankas. Netraukia. Kažkada bendradarbė susižavėjusi pasakojo apie ja, tai susidariau nuomone, kad ne man... Turbūt išaugom tokią literatūrą. O gal pasenom?..

Bet noriu pasidžiaugti, kad perskaičiau tokią iš mano mėgiamų konteksto iškrentančią knygą : Olivier Bourdeaut „Belaukiant Bodžanglio“ . Kažkaip abejojau, ar man patiks ir iš pradžių tuo beveik patikejau. Bet paskui įsitraukiau ir šokio ritmu perėjau nuo lengvos psichodelikos link rimtos beprotybės. Graži, nerealistiška knyga. Palieka tokį lengvą skaidraus liūdesio prieskonį. Kino pasaulyje man kažkuo panašus būtų filmas "Gyvenimas yra gražus". Rekomenduoju.

Dar perskaičiau J.Burton "Mūza". Jos "Miniatiūristas" man labai patiko, turėjo kažkokį cinkelį. O šioji tiesiog istorija, su keistais paveikslais, paslaptingais herojais ir pan. Nesukrėtė, nepadarė įspūdžio.

Trupinėliai - apie "Incognito...", o "Trobelės" neįveikiau , šiaip ne taip pusę perskaičiau.
Pritariu Tutelei dėl laiko gaišimo.

Sveikos! Tikiuosi, priimsit paklydėlę?

Pernai perskačiau/išklausiau 85 knygas. Labai daug serijomis.

Itin patiko J.Archer Kliftonų kronikos, pakartotinai klausyta J.C. Sansom istorinių detektyvų serija apie Metju Šardleiką, istorinė K. Follett Amžiaus trilogija(Century trilogy), fantastinė R.J.Bennett trilogija apie dieviškuosius miestus (The divine cities).
Metus pabaigiau ir šiuos pradėjau P. Vincenzi trilogija The spoils of time. Šią skaičiau, ne klausiau. Įtraukianti šeimos saga. Pirmoji dalis, žinau, yra lietuviškai, rekomenduoju. Knyga šiek tiek apie knygas, nes šeimos verslas - knygų leidyba.

Iš ne serijų labai džiaugiuosi pagaliau išklausiusi Gyveno kartą Uvė. Juokiausi ir ašarojau klausydama.

Vos nepadariau avarijos klausydama Ien Pears Stones fall. Labai netikėta pabaiga ir pati knyga tikrai gera. Mačiau, kad prieš kelis metus gyrėt kitą jo knygą Likimo pirštas. Šita manęs dar laukia

Buvau užsikabinusi klausyt Хроники странного королевства, bet po 4 knygų nutariau, kad gana.

Šiandien pabaigiau Peter May Juodąjį namą. Labai patiko, jau laukiu rytdienos kelionės į darbą, pradėsiu klausyt antrą dalį. Kas skaitėt, kaip jūs supratot pabaigą? Turiu omeny, kad Finas tą lapelį suglamžė taip niekam ir neparodęs 😊

Naujus metus pradėjau gana rimtomis knygomis
A. MacLeod ,,Menka bėda, jeigu..." apdovanota kažkokiomis neaiškiomis premijomis, greičiausiai tų premijų verta knyga. Kažkodėl ją norėčiau palyginti su dideliu tamsiu paveikslu, kuriame keletas labai ryškių detalių. Iš tiesų, ši šeimos saga man priminė kažkada skaitytą ,,Skortų saulę", deja, įtaigumo požiūriu svarstyklės akivaizdžiai krypo pastarosios pusėn. Vis tik ir šioje knygoje buvo tokių puslapių, kad vien dėl jų apsimokėtų skaityti. Žiauriai gerų epizodų. Gal ir ne pati įdomiausia, bet tikrai neblogai parašyta knyga, mano akiai.
Han Kang ,,Vegetarė" turi labai rimtų apdovanojimų. Gėda prisipažinti, kad neprisimenu, kas temoje labai taikliai pasakė, kad tai gera knyga, nes blogoms knygoms tokių apdovanojimų neduoda, bet.... Taigi, bet... ne mano kultūra, labai svetimas tautos mentalitetas, net neabejoju, kad nesuvokiau nė pusės tų alegorijų. Nei ji buvo man įdomi, nei įtaigi, nei ypač meniška. Sakyčiau, neskani, jei neskambėtų tiesmukiškai, nes pradžioje maisto kultui skiriama daug dėmesio. Atsargiai skaitykit tos, kurios turit augintinius, pradžioje yra puslapis, kurį susivokiau peršokti, nes tikrai nenorėjau sužinoti, ką ten daro šunims prieš juos suvalgydami....

Sveikos Pasigedot ar ne - štai ir aš

Atsinešu savo ataskaitą. Geriau vėliau negu niekada
2017 metais perskaičiau 100 knygų (33411 psl.). Iš jų 63 grožinės ir 37 negrožinės. 79 perskaitytos rusų kalba. Lyderės elektroninės knygos -78. Taip pat lyderiauja vyrai rašytojai - 73 knygos. Mažiausiai perskaičiau gruodį - 0 knygų. Lapkritį perskaičiau 2. Daugiausiai gegužės mėn. - 13. Tiesa, iš karto perspėju, kad, deja, peržiūrinėdama sąrašą supratau, kad nieko apie beveik visas tas knygas ir neprisimenu Tad topą sudėliojau pagal įvertinimus. Vidutinis visų knygų įvertinimas 3,26.

Geriausiai įvertintos (po 4,5 balų iš 5):
Grožinė Stephen King "Švytėjimas" (skaityta nebe pirmą kartą)
Negrožinė Елена Мотова "Мой лучший друг - желудок. Еда для умных людей"

Po 4 balus gavo:
Oliver Sacks "Haliucinacijos"
Yuval Harari "Sapiens: glausta žmonijos istorija"
Michio Kaku "Proto ateitis"
Dar galiu išskirti Simone de Beauvoir "Antroji lytis" kaip pagaliau po jau gal kokių mažiausiai 16 metų perskaitytą skolą
Роальд Даль "Перехожу на прием (сборник)" (ši, pamenu, patiko. Nebe pirma autoriaus knyga ir jis kol kas man patinka)
Дино Буццати "Татарская пустыня" (o ši tikrai paliko įspūdį - iki šiol pamenu tą nuotaiką, atmosferą. Kažko man, matyt, pritrūko iki aukštesnio balo, bet tikrai verta dėmesio knyga)
Ричард Бротиган "Аборт" (berods trečioji autoriaus knyga kurią skaičiau. Kažką jis turi)
Stephen King "Tas" (irgi senokai laukianti savo eilės ir pagaliau perskaityta)
Tiesa, dar perskaičiau kelis Maugham'o apsakymų/apysakų rinkinius, kurie visi patiko.

Vieni iš didesnių nusivylimų pernai buvo:
Sergej Lukjananenko Dienos ir Nakties sargybos (Tikėjausi, kad patiks, bet, deja, klydau)
Jana Vagner "Vongo ežeras" (na nepatinka man tokios "moteriškos" knygos)

Iš knygų kurias įvertinau gana neutraliai galiu paminėti
Федор Достоевский "Идиот" (knyga gera, bet ši kelionė į rašytojo vidinį pasaulį man paliko slogų įspūdį)
Стивен Кинг "Доктор Сон" (jeigu tai nebūtų buvęs "Švytėjimo" tęsinys, galėjo būti kitaip...)
Na ir paminėsiu John Williams "Stouneris", nes tai populiaru Bet prisijungsiu prie tų, kurioms knyga atrodo labiau apie nieką... Įvertinau ją 3,5 balais.
Na gerai, ne apie nieką - apie gyvenimą. Bet bent jau man atrodo, kad mūsų visų gyvenimai apie nieką ir apie viską. Ir mes patys ar bet kas iš aplinkinių iš mūsų gyvenimo gali kažką sužinoti, kažko pasimokyti, padaryti kažkokias išvadas, pafilosofuoti ar paanalizuoti. Kažkam tokių knygų reikia, kažkam - gal ir nelabai

Iš knygų, kurias perskaičiau šiemet, galiu paminėti Мари-Од Мюрай "Мисс Черити". Knyga turi trūkumų - pvz., siužeto kaip tokio čia nėra. Tai istorija apie mergaitę, kuri augino daug įvairiausių gyvūnų, vėliau ėmė juos piešti ir užaugusi išleido knygą vaikams. Kažkiek gal paremta Beatrix Potter gyvenimu, bet, manau, paimti tik kai kurie jos gyvenimo įvykiai, o šiaip tai autorės fantazija. Bet kuriuo atveju knyga papuolė man tinkamu metu, įdomiai susiskaitė. Tiesa, pabaiga tokia ryyyškiai per saldi