pakalbėkim apie kultūrą ir..... žydus. Praeitų metų rugsėjo - lapkričio mėnesiais Kaune vykusioje bienalėje "Yra ir nėra - Paminklo (ne) galimybės klausimas" buvo daug dėmesio skirta žydų paveldo (ne)išlikimui: akmenėlio padėjimui ten, kur niekas neišliko; sustojimui prie žydų kapinių sienos ir pamąstymui apie paminklą, kurio niekada nebuvo; (ne)paminklas - plūduras su morzės ženklais perduodama Emos Goldman, Kaune gimusios kovotojos už moterų teises, knygos ištrauka; sugriautų ir sudegintų geto namų nuotraukos Sąjungos aikštėje; Didžiosios akcijos atminties paminėjimas (perkant ten esančioje parduotuvėje gaudavo maišelį su pažymėjimu "į kairę" arba "į dešinę" - gyveni arba mirti); buvusios sinagogos Gimnazijos gatvėje video projekcija; "dainuojančios" pašto dėžutės J. Gruodžio ir M. Daukšos gatvėse; ir, ko gero, emociškai stipriausias istorijos įpaminklinimas - VDU Muzikos akademijos studentų dainuojamos žydiškos dainos visą bienalės laiką vidurdienį, Demokratų aikštėje.....
regis visa tai - atmintis, studijos, vidinė etika nebeturėtų leisti jokio - net buitinio antisemitizmo. Net jeigu tai tik "nekaltas" posakis.
