Momentaliai prisėdu ir sueiliuoju.
Sueiliuoju vieną kitą posmelį kai pagauna įkvėpimas.
Įkvėpimas užeina visai netikėtai.
Netikėtai atradau labai skanų prieskonį.
Prieskonį pasėsiu, o paskui daigelius nuskinsiu.
Nuskinsiu žiedą, puikų astros žiedą, paskutinį žiedą drumzlino rudens...
Rudens turbūt mažai kas laukia, dauguma - pavasario.
Pavasario saulė ir pirmoji šiluma yra apgaulinga.
Apgaulinga savijauta vėl prišaukė ligą.
Ligą greitai išsigydė, šaunus jisai žmogus.
Žmogus žmogui būna ne tik draugas, bet ir didiausias priešas.
Priešas buvo vikrus ir smūgio išvengė.
