Diena ši panaši į vakarykštę.
Vakarykštę dieną prisiminiau su lengvu šypsniu lūpose.
Lūpose smilkstanti cigaretė, pabrinkę akių vokai, žemėti nagai, nušiurę plaukai išdavė apie apgailėtiną josios gyvenimo būdą.
Būdą savo ūmų bandė slėpti kiek įmanydamas.
Įmanydamas gyvą praryti, senolis keiksnojo ir barė savo anūką.
Anūką savo seneliai labai mylėjo, kaip ir anūkę.
Anūkę senelė labai mylėjo ir net neįtarė, kokia beširdė ji yra iš tikrųjų.
Tikrųjų tikriausiai maniau, kad ji jį mylėjo.
Mylėjo.ji ne tik savo vyrą, bet ir taurekę išlenkt, į svetimus pasidairyt.
Pasidairyt siūlau po mūsų nuostabų Vilnių ir jo apylinkes.
Apylinkes aprašė ir vadovėliuose, kad vaikai žinotų ir norėtų pamatyti.
Pamatyti seniai nematytą draugę man tikrai buvo smagu.
