Neįsivaizduoju. Paskutinį ir vienintelį kartą pildžiau 2016 metais, bet tada tikrai nebrangiai meistrui sumokėjau.
Neįsivaizduoju. Paskutinį ir vienintelį kartą pildžiau 2016 metais, bet tada tikrai nebrangiai meistrui sumokėjau.
Pasidalinkite savo patirtim, kas ką žinot apie tokius dalykus:
- Kurioje vietoje montuotinas geoterminio katilo lauko termometras? Pietinėje (saulėtoje) berods longger minėjo, kad tas nėra gerai. Kodėl? Kokių matmenų tas termometras ar ten dėžutė?
- Ar yra kokių nors sprendimų, kuriuos dabar būtumėte darę kitaip? Pvz. geresnės klasės cirkuliaciniai, pigesnių/brangesnių/jokių termostatų ar termopavarų ir panašiai?
- Ar kas nors šiame forume be Cibulio turi mažesnės šiluminės galios nei 5 kW katilą? Ant greičio tokį Vaillant geoTHERM Sole/Wasser Wärmepumpe für das Energiesparhaus mit 3 kW suradau. COP vos 4,0 ir be boilerio. Svoris 59 kg - čia ne per mažai?
- Ar yra kokių specifinių niuansų, ką reiktų pačiam žinoti, kad katilo montuotojai viską teisingai sumontuotų?
- Ar su kiniečiu ar pvz. EnergySave (kokių 6 kW) galima sertifikuoti namą A+ klasei?
- Tai kiek Mintai tavo katilas su visais į komplektaciją neįėjusiais pajungimais kainavo? Neskaitant lauko kolektoriaus.
- Čia dar be Minto keli nariai turi kiniečius. Kokie atsiliepimai apie kinietiškų katilų valdymą per meniu? Pakankamas ar išvis pieno riebumą rodantis - nusistatai, kad būtų gerai ir daugiau nebežiūri, nes nėr ką pažiūrėt?
- Kas nors turėjo reikalų su šitais montuotojais UAB NAVO? Kokie atsiliepimai?
[*]<span><span>Kurioje vietoje montuotinas geoterminio katilo lauko termometras? Pietinėje (saulėtoje) berods longger minėjo, kad tas nėra gerai. Kodėl? Kokių matmenų tas termometras ar ten dėžutė?</span></span>
[*]<span><span>Ar yra kokių nors sprendimų, kuriuos dabar būtumėte darę kitaip? Pvz. geresnės klasės cirkuliaciniai, pigesnių/brangesnių/jokių termostatų ar termopavarų ir panašiai?</span></span>
[*]<span><span>Ar kas nors šiame forume be Cibulio turi mažesnės šiluminės galios nei 5 kW katilą? Ant greičio tokį <a data-ipb='nomediaparse' href='https://www.ebay.de/itm/Vaillant-geoTHERM-Sole-Wasser-Warmepumpe-fur-das-Energiesparhaus-mit-3-kW/232674306908?hash=item362c782b5c:g:W6oAAOSw9vlajnQY'>Vaillant geoTHERM Sole/Wasser Wärmepumpe für das Energiesparhaus mit 3 kW</a> suradau. COP vos 4,0 ir be boilerio. Svoris 59 kg - čia ne per mažai?</span></span>
[*]<span><span>Ar yra kokių specifinių niuansų, ką reiktų pačiam žinoti, kad katilo montuotojai viską teisingai sumontuotų?</span></span>
[*]<span><span>Ar su kiniečiu ar pvz. EnergySave (kokių 6 kW) galima sertifikuoti namą A+ klasei?</span></span>
[*]<span><span>Tai kiek Mintai tavo katilas su visais į komplektaciją neįėjusiais pajungimais kainavo? Neskaitant lauko kolektoriaus.</span></span>
[*]Čia dar be Minto keli nariai turi kiniečius. Kokie atsiliepimai apie kinietiškų katilų valdymą per meniu? Pakankamas ar išvis pieno riebumą rodantis - nusistatai, kad būtų gerai ir daugiau nebežiūri, nes nėr ką pažiūrėt?
[*]Kas nors turėjo reikalų su šitais montuotojais UAB NAVO? Kokie atsiliepimai?
[/list]
1. Blogai ne pietinėje pusėje, bet toje vietoje, kur pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Nors net atsispindėję nuo sniego gali užkelti termometro t° ir atitinkamai ŠS automatika dirbs neteisingai.
2. Ką daręs kitaip? ŠS ir grindinio vandeninio šildymo būčiau nedaręs, nes mano nuomone, tokio sprendimo kaina per didelė, o daręs taip, kaip pasidarė "Dzūkiška pirkia" plius kondiškė. Kas dėl cirkuliacinių, tai pas mane 3 Willo cirkuliaciniai, nežinau ar yra kokybiškesnių. Vidinių cirkuliacinių kaina nedidelė, tad čia taupyti prastesnių cirkuliacinių sąskaita nematau prasmės, nes pavyzdžiui grindims pas mane sukasi nuolatos, tad prastesnės klasės gana nemažai viršaus prisuktų. Dėl lauko cirkuliacinio, tai jau skaičiuoti reikėtų, nes kokybiško kaina tikrai didelė, o sukasi jis pakankamai trumpai, tik kol ŠS veikia, tad čia jau paskaičiuoti vertėtų.
Dėl termopavarų, tai jei namas apie A+ klasę, tai tikrai neverta bent jau ten permokėt. Subalansuosi sistemą ir vargo nematysi. Kas dėl termostatų, reguliuojančių pačio ŠS darbą, tai čia problemų nematau, nors konkrečiai aš sau diegiu Mi Home protingo namo sistemą, tai termometras ~10, susiklijuosiu juos turbūt visose nemo patalpose ir vėliau paanalizavęs, gal nuspręsiu prie kokio prisirišti, kad ŠS darbą valdytų, nors čia labiau ne poreikis, kiek noras pasižaisti.
3. Ne pagal svorį reikėtų ŠS vertinti. Galia mažesnė, atitinkamai visos komplektuojančios lengvesnės.
4. Kuo daugiau žinosi, tuo būsi ramesnis priimdamas darbus, tai natūralu. Ką nors patarti? net nežinau ką .
5. Čia tai geras klausimas.
O kuriame teisės akto punkte yra įvardintas ŠS gamintojas. Nei vienas įstatymas įvardijantis konkretų gamintoją nepraeitų be skandalų. Va pav. su Huawėjum skandalas yra. Tik išskirtas koks nors gamintojas iš kitų ir iškart skandalas, nors ten konkrečiai amerikiečių žvalgybos reikalas. Cisco įrangos pagalba žvalgyti savo piliečius galėjo, o su Huawėjaus negali, tai uždraus Amerikoje juos pardavinėti, kad tik suderinama su CŽV įranga būtų pardavinėjama, bet Lietuvoje kiniški ŠS lygtai Amerikos saugumui grėsmės nekelia, tad nemanyčiau kad kas nors panašaus galėtų būti. Tiesa, dėl Huawėjaus čia tik viena iš galimų versijų, tikrosios priežasties aišku nesužinosim.
6. nieko tiksliau nei čia neparašysiu.
7. Dėl valdymo. Konkrečiai mano ŠS stovi Siemens ŠS valdiklis. Viskas su juo gerai. Dirba tiksliai ir jau galiu pasakyti, kad patikimai. Taip jis labai spartietiškas, pav. nėra jokio kalendoriaus leisiančio susiprogramuoti ŠS darbo mėnesiui į priekį, bet normaliam darbui jį susiprogramuoti galima, yra lauko termometrai, galima nustatyti kreives pagal lauko temperatūrą, galima pajungti termostatą (kur turiu minčių Mi Home automatiką pajunginėti), bet pakolkas jokio termostato nenaudoju ir kaip ir jokio vargo nematau. Nors ne. Norisi visą namų automatiką per savo mobilų valdyti, tai jo, šios galimybės ŠS neturi, nors jei pajungčiau Mi Home, tai bent jau dalinę ŠS valdymo per mobilų galimybę įgyčiau .
8. ne
Taigi, turiu 10kW geoterminį 3 fazių, kompresoriaus galia 2,2kW.
Namo šilumos poreikis 2,2kW, tad ŠS šildymui ženkliai per galingas, na gal karšto vandens ruošimo galimybė, šiek tiek sumažina disbalansą, bet vis tiek.
Ankščiau galvojau, užlinks kompresorius, nusipirksiu mažesnės galios, kaip kalbėjau su šaldymo technikos specialistais, tai žikleriai mechaniniai, automatiniai, turėtų prisitaikyti prie mažesnės galios, o didesnės galios šilumokaičiai prie mažesnės kompresoriaus galios tai tik didesnį COP leis pasiekti.
Bet dabar į galvą šovė šiek tiek kita mintis.
O kas, jei nelaukti, kol kompresorius užlinks, o nusipirkti dažnių keitiklį? Tokiu atveju, su dažnių keitiklio pagalba sumažinam galią iki 8kW (čia kaip pav. paėmiau, idealiai sakyčiau būtų koks 6kW, bet klausimas kaip kompresorius į taip ženkliai sumažėjusias apsukas reaguotų, o 80% sumažinimą manau praeitų be žymesnių padarinių). Nors valdiklis, pagal indikaciją moka dirbti su dažnių keitikliais, bet tai jau reikalautų specialisto pagalbos, tad aš dažnių keitiklį nustatyčiau pastoviam vienam dažniui ir šio dydžio vėliau nekeisčiau visos eksploatacijos metu.
Tokiu atveju turim
- soft startą ir mažesnę galią, kas leis kompresoriui dirbti ilgiau ir bendroje sumoje gal net leis sutaupyti dėl prailgėjusio kompresoriaus resurso. Dažnių keitiklio kaina gerokai mažesnė už naujo kompresoriaus, tad net nedidelis kompresoriaus resurso prailginimas turėtų gana greitai atpirkti investiciją į dažnių keitiklį.
- mažesnę galią artimesnę namo šilumos poreikiui, kas teigiamai atsilieps ŠS COP`ui.
- kadangi yra galimybė inverterį įsigyti vienfazį, atsiranda galimybė savo trifazį ŠS paversti vienfaziu, kas stipriai supaprastina rezervinio maitinimo pajungimo galimybęs šilumos siurbliui, beje, mažesnė ŠS galia taipogi teigiamai atsilieptų rezervinio maitinimo pajungimo galimybei.
Būtų įdomu išgirsti kritiškų vertinimų, bei bet kokio pasidalinimo mintimis šiuo klausimu .
Man jau tiksi 7 sezonas kaip geo veikia. kada laikas keisti gliukoli lauko kolektoriuje? ar kas keitet ar matovot gliukolio uzsalimo temperatura? Idomu ar ji krenta? Koncentrata skiedziau prie -15C. gal kas turit ir galit isnuomot skysciu kaip gliukolio uzsalimo temperaturos matuokli dar vadinamu refaktometru? Pvz Extech RF-41.
Man žmonės siūlė įleist truputį glokolio iš kolektoriaus į plastikinį buteliką (daug nereikia) ir įkišt jį parai į šaldymo kamerą šaldytuve. Ten man rodos -15°C galima nustatyti. Po paros pamatysi realiomis sąlygomis, kaip glikolis atrodys. Aš kai užpilinėjau, buvau tokį bandymą padaręs .
Man viso glikolio lauko kolektoriuje pakeitimas kainuotų tiek pat, kiek visas sezonas namo šildymo grynai elektra .
Užėjo noras pafilosofuoti, tad perspėju, kam filosofijos ne prie širdies, nesivarginkit ;).
Taigi, turiu 10kW geoterminį 3 fazių, kompresoriaus galia 2,2kW.
Namo šilumos poreikis 2,2kW, tad ŠS šildymui ženkliai per galingas, na gal karšto vandens ruošimo galimybė, šiek tiek sumažina disbalansą, bet vis tiek.
Ankščiau galvojau, užlinks kompresorius, nusipirksiu mažesnės galios, kaip kalbėjau su šaldymo technikos specialistais, tai žikleriai mechaniniai, automatiniai, turėtų prisitaikyti prie mažesnės galios, o didesnės galios šilumokaičiai prie mažesnės kompresoriaus galios tai tik didesnį COP leis pasiekti.
Bet dabar į galvą šovė šiek tiek kita mintis.
O kas, jei nelaukti, kol kompresorius užlinks, o nusipirkti dažnių keitiklį? Tokiu atveju, su dažnių keitiklio pagalba sumažinam galią iki 8kW (čia kaip pav. paėmiau, idealiai sakyčiau būtų koks 6kW, bet klausimas kaip kompresorius į taip ženkliai sumažėjusias apsukas reaguotų, o 80% sumažinimą manau praeitų be žymesnių padarinių). Nors valdiklis, pagal indikaciją moka dirbti su dažnių keitikliais, bet tai jau reikalautų specialisto pagalbos, tad aš dažnių keitiklį nustatyčiau pastoviam vienam dažniui ir šio dydžio vėliau nekeisčiau visos eksploatacijos metu.
Tokiu atveju turim
- soft startą ir mažesnę galią, kas leis kompresoriui dirbti ilgiau ir bendroje sumoje gal net leis sutaupyti dėl prailgėjusio kompresoriaus resurso. Dažnių keitiklio kaina gerokai mažesnė už naujo kompresoriaus, tad net nedidelis kompresoriaus resurso prailginimas turėtų gana greitai atpirkti investiciją į dažnių keitiklį.
- mažesnę galią artimesnę namo šilumos poreikiui, kas teigiamai atsilieps ŠS COP`ui.
- kadangi yra galimybė inverterį įsigyti vienfazį, atsiranda galimybė savo trifazį ŠS paversti vienfaziu, kas stipriai supaprastina rezervinio maitinimo pajungimo galimybęs šilumos siurbliui, beje, mažesnė ŠS galia taipogi teigiamai atsilieptų rezervinio maitinimo pajungimo galimybei.
Būtų įdomu išgirsti kritiškų vertinimų, bei bet kokio pasidalinimo mintimis šiuo klausimu .
Jei tai būtų įmanoma, turbūt jau būtų buvę išbandyta, pvz. rytų kaimyno auksarankiai daug ko prigalvoja - gal kas nors ką nors panašaus ir išbandė.
Užėjo noras pafilosofuoti, tad perspėju, kam filosofijos ne prie širdies, nesivarginkit ;).
Taigi, turiu 10kW geoterminį 3 fazių, kompresoriaus galia 2,2kW.
Namo šilumos poreikis 2,2kW, tad ŠS šildymui ženkliai per galingas, na gal karšto vandens ruošimo galimybė, šiek tiek sumažina disbalansą, bet vis tiek.
Ankščiau galvojau, užlinks kompresorius, nusipirksiu mažesnės galios, kaip kalbėjau su šaldymo technikos specialistais, tai žikleriai mechaniniai, automatiniai, turėtų prisitaikyti prie mažesnės galios, o didesnės galios šilumokaičiai prie mažesnės kompresoriaus galios tai tik didesnį COP leis pasiekti.
Bet dabar į galvą šovė šiek tiek kita mintis.
O kas, jei nelaukti, kol kompresorius užlinks, o nusipirkti dažnių keitiklį? Tokiu atveju, su dažnių keitiklio pagalba sumažinam galią iki 8kW (čia kaip pav. paėmiau, idealiai sakyčiau būtų koks 6kW, bet klausimas kaip kompresorius į taip ženkliai sumažėjusias apsukas reaguotų, o 80% sumažinimą manau praeitų be žymesnių padarinių). Nors valdiklis, pagal indikaciją moka dirbti su dažnių keitikliais, bet tai jau reikalautų specialisto pagalbos, tad aš dažnių keitiklį nustatyčiau pastoviam vienam dažniui ir šio dydžio vėliau nekeisčiau visos eksploatacijos metu.
Tokiu atveju turim
- soft startą ir mažesnę galią, kas leis kompresoriui dirbti ilgiau ir bendroje sumoje gal net leis sutaupyti dėl prailgėjusio kompresoriaus resurso. Dažnių keitiklio kaina gerokai mažesnė už naujo kompresoriaus, tad net nedidelis kompresoriaus resurso prailginimas turėtų gana greitai atpirkti investiciją į dažnių keitiklį.
- mažesnę galią artimesnę namo šilumos poreikiui, kas teigiamai atsilieps ŠS COP`ui.
- kadangi yra galimybė inverterį įsigyti vienfazį, atsiranda galimybė savo trifazį ŠS paversti vienfaziu, kas stipriai supaprastina rezervinio maitinimo pajungimo galimybęs šilumos siurbliui, beje, mažesnė ŠS galia taipogi teigiamai atsilieptų rezervinio maitinimo pajungimo galimybei.
Būtų įdomu išgirsti kritiškų vertinimų, bei bet kokio pasidalinimo mintimis šiuo klausimu .
Nepamirsk jog kompresorius turi tepima, sumazindamas sukius gali tureti ir salutini efekta. Aplinkine periferija gali buti nebe tokia tinkama efektyviam darbui.
Ar galima pačiame geoterminiame katile nustatyti, kiek kartų įsijungtų šildymui per dieną iki užduotos temperatūros arba užduotai trukmei, be išorinių prietaisų pagalbos (taimerio rozetėje ir pan.)? Pvz. Cibulio katilas jungiasi 3-4 kartus. Nustatai, kad pirmą kartą jungtųsi 23:00, antrą - 05:00, trečią - 16:00, ketvirtą - pagal poreikį. Išsprendžiamas taktavimo klausimas.
Klausimas žinovams - jei žinau, kiek per šildymo sezoną sudeginau dujų litrais (330 ltr), kaip pasiversti, kiek kWh pagaminta? Čia rasta antra formulė tinka? Kai žinau kiek kWh sunaudota, kaip gauti reikiamą katilo galingumą kW? PS. teoriniai paskaičiavimai projekte yra.
QUOTE(vaikis_ @ 2020 01 13, 01:21) Nepamirsk jog kompresorius turi tepima, sumazindamas sukius gali tureti ir salutini efekta. Aplinkine periferija gali buti nebe tokia tinkama efektyviam darbui. Įdomu, o kaip veikia inverteriniai varikliai - ten ne dažnis keičiamas?Tai taip DC inverteris stovi, bet ne tik cia esme. Aplinkine periferija taip pat turi buti pritaikyta, pvz. issipletimo voztuvas ir t.t. Net to pacio tepimo gali neuztekti kompresoriui dirbant mazesniems sukiams. Tai klausimas ar verta prasideti su tokiais ekspermentais, nes kompresoriaus gedimas kainuos ne viena sildymo sezona
Kas dėl vožtuvo, tai jis mechaninis, automatinis, palaiko konkretų spaudimą ir automatiškai prisitaikytų pakitus galiai. Taip man šaldymo technikos meistras paaiškino, taip, kad su vožtuvu viskas tvarkoje.
Dėl inverterinio variklio, tai tas pats trifazis variklis su dažnių keitikliu. Bet kurį trifazį variklį gali paversti inverteriniu, tereikia dažnių keitiklį pastatyti. Taip kad su kompresoriaus pavertimo inverteriniu, kaip ir viskas tvarkoje. Beje, ir DC varikliai, jei jie inverteriniai, tai inverteris nuolatinę įtampą verčia į trifazę ir jis absoliučiai ne DC variklis. DC varikliai ne inverteriniai, juose galia mažinama mažinant įtampą ir prie mažų apsuku, jie visai neturi galios, priešingai inverteriniams, kurie net ir mažiausiomis apsukomis dirbdami išduoda maksimalią galią. Bet kaip minėjau, inverteriniai varikliai, tai bešepetėliniai - trifaziai, kuriems inverteris sinusoidę paišo, nesvarbu, kad iki inverterio ateina DC srovė. Taip man tikrai aukšto lygio specialistas paaiškino.
Man labiau įdomu konkrečiai mano kompresoriaus dažnių ribos, iki kokių dažnių, be neigiamų pasekmių galima būtų sumažinti galingumą. Kad iki 80%, t.y. 40Hz, tai esu užtikrintas, bet vis tik norėtūsi daugiau, o vat dėl 60% t.y. 30Hz jau kaip ir nedrąsu. Tai vat ir klausimas, kokiais dažniais dirba inverterinių ŠS kompresoriai, kai nustatomas mažiausias inverterio galingumas?
Papildyta:
Gal ir atlikę tokius eksperimentus, tikrai nenustebčiau. Tik klausimas kaip ieškoti, nes googlas jau seniai nieko neranda.